• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kitais metais socialinės apsaugos ir darbo srityje kitąmet planuojamos permainos. Norima didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Kitais metais socialinės apsaugos ir darbo srityje kitąmet planuojamos permainos. Norima didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

REKLAMA

Visgi, dar nėra aišku, kurie pokyčiai iš tiesų įsigalios, tam reikalingas Seimo pritarimas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Vaiko pinigai

Kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu nuo 50 iki 60 eurų planuojama didinti vaiko pinigus, kurie standartiškai kas mėnesį mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų.

Kaip žinoma, išmoka vaikui gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

REKLAMA
REKLAMA

Kitąmet planuojama didinti ir papildomą išmoką, kuri bus skiriama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams. Papildoma išmoka vaikui didės nuo 20 iki 40 eurų. Tai reiškia, kad neįgalūs, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikai kas mėnesį gaus po 100 eurų.

REKLAMA

Nauja ir tai, kad į vaiko pinigus su papildoma išmoka vaikui, tai yra į 100 eurų kas mėnesį, galės pretenduoti daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų, nes Seimui siūloma nustatyti, kad nepasiturinti šeima yra tokia, kurioje pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 250 eurų, neskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Iki šiol vertinamų pajamų riba buvo 183 eurai.

Universalią išmoką vaikui Lietuvoje gauna apie 508,6 tūkst. vaikų.

Išmokos nėščiosioms

Kitąmet taip pat planuojama didinti vienkartines išmokas nėščioms moterims, kurios neturi sukaupusios pakankamo socialinio draudimo stažo, kad gautų motinystės išmoką iš „Sodros“. Tokia vienkartinė išmoka didės nuo 76 iki 250 eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Vienkartinę  išmoką nėščiai moteriai kasmet vidutiniškai gauna apie 5 tūkst. moterų.

Vaikų maitinimas

Nuo kitų metų sausio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo tiekti nemokamus pietus priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ketinama pasiūlyti visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams.

Jeigu Seimas pritartų siūlymui nuo 2020 m. nemokamai maitinti priešmokyklinukus ir pirmokus, nemokamus pietus papildomai gautų 49,6 tūkst. mokinių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Kitąmet pajamų riba, nuo kurios priklausys nemokamas maitinimas, pakils iki 187,5 eurų.

Siūlomi pokyčiai dėl atlyginimo

Daliai dirbančių žmonių aktualu, kad 2020 metais didės minimalioji mėnesio alga, kuri pagal Darbo kodeksą gali būti mokama tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems darbuotojams. Minimali alga paaugs nuo 555 eurų iki 607 eurų „ant popieriaus“, minimalus valandinis atlygis – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro.

REKLAMA

Minimalią algą ir mažiau Lietuvoje uždirba apie 156 tūkst. darbuotojų.

Darbo užmokesčio didėjimas numatytas ir didžiajai daliai viešajame bei biudžetiniame sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įskaitant pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus. Darbo užmokestis didės didinant pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 iki 176 eurų bei kilstelint minimaliuosius pareiginės algos koeficientus A, B ir C lygio pareigybėms.

REKLAMA

Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį, o pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį dydį padauginus iš nustatyto pareiginės algos koeficiento. Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų ir darbuotojų.

Švietimo sektoriaus darbuotojams paliekami maksimalūs pareiginės algos koeficientai ir panaikinamos koeficientų ribos. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgus į švietimo darbuotojų profesinių sąjungų siūlymus ir į Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurią Vyriausybės vardu pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis ir profesinės sąjungos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viešojo ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat aktualu, kad pastovioji pareiginės algos dalis sudarytų didesnę dalį nei kintamoji. Dėl šios priežasties didinami maksimalūs pareiginės algos koeficientai, bet mažinama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri galės siekti nebe 50 proc. nuo pastoviosios dalies, o 40 proc. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovų ir atlikėjų kintamoji algos dalis galės siekti iki 160 proc. nuo pastoviosios algos dalies, o ne 200 proc., kaip buvo anksčiau.

REKLAMA

Pensijų pokyčiai

Pajamų augimas numatomas ir senatvės bei netekto darbingumo pensijų gavėjams. Planuojama, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos kitąmet augs 8,11 proc. ir pirmą kartą viršys darbo užmokesčio augimą. Pasak Finansų ministerijos prognozių, darbo užmokestis kitąmet paūgės 7,4 proc.

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2020 m. pasieks 374 eurus, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 395 eurus.

Netekto darbingumo pensijas gauna gyventojai, kurie yra netekę 45 proc. ar daugiau savo darbingumo. Netekto darbingumo pensijos dydis skiriasi kas 5  darbingumo lygio procentinius punktus – didesnę negalią turintys žmonės gauna didesnes pensijas, nei turintieji mažesnę negalią.

REKLAMA

Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės ir 172 tūkst. netekto darbingumo, invalidumo pensininkų.

Kitąmet didės ir priemokos iš valstybės biudžeto mažiausių pensijų gavėjams, sukaupusiems minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą. Kitaip tariant, priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalios algos per mėnesį.

Konkreti priemoka asmeniui priklausys nuo įgyto stažo, o būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negalės būti mažesnė nei 256 eurai per mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

256 eurai – tai kitų metų planuojamas minimalus vartojimo poreikių dydis (MVPD), kuris apskaičiuojamas vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis, metinės infliacijos ateinančių metų prognoze ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis. Priemokas prie pensijų gauna apie 72 tūkst. asmenų.

2020 metais didės šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų. Šalpos pensijos mokamos našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

REKLAMA

Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o šį dydį siūloma kilstelti nuo 132 iki 140 eurų. Skaičiuojama, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų 4-18 eurų.

Tikslinės kompensacijos ir kitos išmokos

Tikslinės kompensacijos mokamos neįgaliesiems, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai: pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikis, pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės slaugos poreikis. Tai – papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93 tūkst. asmenų. Tikslinių kompensacijų dydis priklauso nuo bazės, o šią siūloma didinti nuo 114 iki 117 eurų.

REKLAMA

Valstybės remiamų pajamų dydį kitąmet siūloma didinti nuo 122 iki 125 eurų. Šis dydis taikomas vertinant, ar konkretus žmogaus, šeima turi teisę gauti socialinę paramą, tačiau į bendras pajamas neskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.

Nuo valstybės remiamų pajamų dydžio priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, vienkartinės įsikūrimo pašalpos prieglobsčio gavėjams, mėnesinės piniginės pašalpos prieglobsčio gavėjams būtiniausioms reikmėms, pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms užsieniečiams, gyvenantiems Pabėgėlių priėmimo centre, mokėjimo už socialines paslaugas (išskyrus trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą) dydžiai, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims, taip pat teisė į papildomą išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms, į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei paramą palaikams parvežti.

REKLAMA
REKLAMA

Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidėtų nuo 81,2 iki 83,2 euro.

Bazinę socialinę išmoką ketinama didinti nuo 38 iki 39 eurų. Tai dar vienas dydis, nuo kurio priklauso kitos išmokos: vaiko pinigai, išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos, rūpybos išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, globos, rūpybos išmokos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, išmoka įvaikinus vaiką, laikinosios vaiko priežiūros išmoka, laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, artistų kompensacinės išmokos, vaikų išlaikymo išmokos, socialinė parama mokiniams, transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems, dalinė neįgalių studentų studijų išlaidų kompensacija.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų