Kai jo būklė per pastaruosius kelerius gyvenimo metus ėmė blogėti, jis patikino savo anūkę, kad „rems ją“ iki jai sukaks 21 metai ir savo pažadą ištesėjo, rašo express.co.uk.
Moteris pasakojo: „Kai jis mirė, visiškai neverkiau. Man sunku paaiškinti kodėl, bet net mirties patale jis buvo tiesmukiškas, suspaudė man ranką ir liepė neverkti, nes ir jis neverkia. Tą patį vakarą iš tetos gavau žinutę, kad ji nusivylė manimi, nes akivaizdžiai negedžiu, o senelio nenoras kad aš verkčiau jos neįtikino. Nekreipiau dėmesio į jos žinutę, nes visi gedi savaip“.
Rado ištuštintas lentynas
Grįžusi namo, moteris rado ištuštintas lentynas, trūko kai kurių baldų, nuo sienų buvo nukabintos nuotraukos. Ji užsipuolė tetą, kilo didžiulis kivirčas, tačiau po to teta grąžino didžiąją dalį to, ką buvo paėmusi.
Moteris pridūrė: „Galbūt ji nemanė, kad pastebėsiu, tačiau ji ne tik pasiėmė mano senelio bei senelio tėčio karo medalius, bet ir juos pardavė. Laimei, pakankamai greitai radau jos įrašą apie pardavimą „Facebook“, o medalius nusipirkęs vyras mielai grąžino juos man“.
Nepaisant savo įniršio, moteris yra nepaprastai atlaidus žmogus ir nusprendė tetai apie tai neužsiminti, tačiau viskas pasikeitė, kai situacija dar labiau paaštrėjo.
Ji sakė: „Teta pasakojo kitiems, kokia aš savanaudė, nes neleidau jai pasiimti jokių jo daiktų, ir jos nuomone, priverčiau senelį man užrašyti savo namą. Netrukus buvau pakviesta prisėsti prie senelio senų draugų stalo, prie kurio sėdėjo ir mano teta. Stengiausi į ją nekreipti dėmesio, tačiau pokalbiui besirutuliojant, ji pasiguodė, kad aš net neleidau jai paimti nė vieno medalio“.
„To jau buvo per daug ir aš pratrūkau. Teta iš karto puolė į ašaras ir aš, pasinaudojusi akimirka, išrėžiau, kad tai ji pardavė medalius. Nesigailiu dėl savo karčių žodžių tetai, bet man labai gėda dėl savo elgesio, ypač tokiomis aplinkybėmis. Žmonės mane guodė ir ramino, tačiau negaliu nusikratyti to siaubingo kaltės jausmo, kurį nuolat jaučiu“.
Sulaukė internautų palaikymo
Savo istorija moteris pasidalino „Reddit“ grupėje ir norėjo sužinoti, kaip jos poelgį tokioje situacijoje vertina pašaliniai žmonės.
Ji rašė: „Aš tikrai žinau, kad per stipriai sureagavau. Ar turėčiau atsiprašyti kiekvieno žmogaus atskirai? Šiuo metu jaučiuosi baisiai pasimetusi ir mano mintys padrikos. Jaučiu, kad man reikia patarimo iš šalies, ką man daryti“.
Vienas vartotojas sakė: „Ji aiškiai negerbė nei jūsų, nei jūsų senelio norų. Nors siūlau atsiprašyti dalyvių, tai buvo asmeninė šeimos drama, kuri turėjo būti išspręsta kitur“.
Kitas pridūrė: „Manau, kad jūsų kantrybės taurė persipildė ir jūs pratrūkote. Aš jūsų nekaltinu. Sielvartas ir stresas gali padaryti bet ką, o tetos ankstesnis elgesys buvo neįtikėtinas ir peržengė visas ribas. (Jei atvirai, tai net nepajėgiu suvokti jos elgesio). Manau, kad teta tikriausiai pravirko iš gėdos, nes visi apie tai sužinojo“.
Reaguodama į didžiulį internautų palaikymą, moteris padėkojo: „Nuoširdus ačiū visiems. Tai man buvo didžiulė pagalba. Dabar rašau svečiams padėkos atvirukus ir ryte juos išsiųsiu. Kai baigsiu tvarkyti senelio testamento reikalus, neketinu daugiau kalbėtis su teta“.
