• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje tarp verslininkų vis labiau populiarėja vadinamasis felikso sindromas, kuomet nepavykus verslui, likviduojami visi įsipareigojimai įmonėje, o nauja veikla pradedama su nauju juridiniu vienetu. Bankroto paskelbimas senovėje buvo laikomas gėdingu, o šiandien kai kuriais atvejais – netgi skatintinu.

Lietuvoje tarp verslininkų vis labiau populiarėja vadinamasis felikso sindromas, kuomet nepavykus verslui, likviduojami visi įsipareigojimai įmonėje, o nauja veikla pradedama su nauju juridiniu vienetu. Bankroto paskelbimas senovėje buvo laikomas gėdingu, o šiandien kai kuriais atvejais – netgi skatintinu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas laidoje „Atviras pokalbis“ pasakojo, kad ankčiau Italijoje bankrutavusį ir nemokų asmenį lygindavo su vagimi.

REKLAMA

„Jam uždėdavo antkaklį ir statydavo prie gėdos stulpo. Bankrotas buvo asocijuojamas su gėda. Pats Napoleonas palygino nemokų vadovą su kapitonu, palikusį laivą, o nemokumo faktas buvo laikomas tiesiog nusikaltimu“, - dėstė A. Gutauskas.

Šių dienų realijos tokios, kad nusikalstamas bankrotas priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, o tokie nusikaltimai padaro didžiulę žalą valstybės ekonominei ir finansinei, taip pat – politinei ir socialinei sistemai. Tačiau, pašnekovo nuomone, yra ne tik neigiamų atsiliepimų apie bankrotą versle. Pasak A. Gutausko, yra manančių, kad neva bankrotas skatina konkurenciją, padeda ūkiui apsivalyti nuo neefektyvių, neperspektyvių įmonių.

REKLAMA
REKLAMA

Europos Sąjungoje tyčiniai bankrotai sudaro 4-6 proc. visų bankrutuojančių įmonių. Lietuvoje nusikalstamas bankrotas nėra paplitęs, 2012 m. registruotas tik 31 atvejis.

„Na, iš tikrųjų, ko gero bankrutuoti nėra naudingas pats procesas. Apskirtai teismų praktika šios nusikalstamos veikos būtent baudžiamojo teisinio vertinimo atžvilgiu yra skurdi. Iš tikrųjų formuojant, ypač tokiose ekonominio-finansinio pobūdžio bylose, yra svarbu atrasti tą ribą, kuri aiškiai parodytų, koks elgesys įstatymo leidžiamas, o koks baudžiamas. Pats bankrotas kaip procesas, verslo rezultatas, juk gali atsirasti tiek dėl verslo rizikos, tiek dėl sąmoningos asmens veiklos“, - laidoje teigė A. Gutauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dažniausiai bankrotas įmonėje skelbiamas dėl valdymo nesėkmės, vadovo kompetencijos trūkumo, klaidingo rinkos vertinimo, kapitalo trūkumo. Dideli mokesčiai – taip pat svarbus veiksnys.

Vilniaus apygardos prokuratūros padalinio prokuroras Vytautas Kukaitis pritarė A. Gutauskui ir pridūrė, kad įmonių vadovai retai kada siekia veiklos pradžioje tyčinio bankroto.

REKLAMA

„Bankrotas – įmonės nemokumo būseną. Juk iš pradžių siekiama pelno, niekas iš pradžių nesiekia vykdyti nusikalstamos veiklos“, - sakė V. Kukaitis.

Advokatas Vaidotas Puklevičius laidoje teigė, kad kartais gerai, kai patys įmonių vadovai supranta verslo nesėkmę ir siekia nutraukti vykdomą veiklą. Tokiais atvejais yra paliekama galimybė bankrutuoti arba restruktūrizuotis. Pašnekovo nuomone, situacija yra toleruotina tol, kol nesiekiama pakenkti kreditoriams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų