Rinkimai gali nulemti, ar ši įvairialypė Balkanų šalis kada nors įstos į Europos Sąjungą.
Rinkėjai balsuoja pirmame prezidento rinkimų ture, o po dviejų savaičių vyks antras prezidento rinkimų turas ir parlamento rinkimai.
Rinkimai vyksta jau dvejus metus vyriausybei ir opozicijai nesutariant, kaip elgtis dėl to, kad kaimyninė Bulgarija siekia užkirsti Šiaurės Makedonijai kelią į narystę ES.
Sofijos ir Skopjės santykiai jau daugelį metų yra įtempti dėl aštrių ginčų, susijusių su abiejų šalių panašiomis kalbomis ir istorija.
Sofija atsisakė pritarti Skopjės ir ES stojimo derybų pradžiai, kol Šiaurės Makedonija konstitucijoje nepripažins savo nedidelės bulgarų mažumos.
Prezidentas Stevo Pendarovskis ir valdančiųjų centro kairiosios Socialdemokratų partija (SDSM) yra pasirengę pakeitimams, tačiau jiems trūksta mandatų, kad laimėtų balsavimą parlamente.
Opozicinė partija VMRO-DPMNE atsisako nusileisti ir teigia, kad bet kokie konstituciniai pokyčiai gali būti atlikti po to, kai Šiaurės Makedonija įstos į ES, o vyriausybė teigia, kad tai nerealu.
Trečiadienį rinkėjai rinksis tarp dviejų priešingų nuomonių, o S. Pendarovskiui gresia pavojus būti išstumtam Gordanos Siljanovskos-Davkovos, kurią remia dešiniojo sparno partija VMRO-DPMNE.
Rinkimų apylinkės atidarytos 7 val. 15 min. vietos (8 val. 15 val. Lietuvos) laiku.
Seni politiniai priešai
Du seni politiniai priešai, kurie abu rungėsi ir 2019 metų prezidento rinkimuose, laikomi favoritais iš septynių valstybės vadovo posto siekiančių kandidatų.
Antras turas vyks gegužės 8-ąją – tą pačią dieną kaip ir šalies parlamento rinkimai.
S. Pendarovskis ir SDSM pažadėjo pratęsti įstrigusias derybas su ES ir užtikrinti, kad parlamente būtų priimti konstituciniai pakeitimai.
„Naujojo parlamento prioritetas bus konstitucinių pakeitimų priėmimas, ir tikiuosi, kad šis procesas prasidės iš karto po rinkimų“, – teigė jis.
G. Siljanovska-Davkova ir VMRO-DPMNE sakė, kad šalis, kuri 2018-aisiais turėjo pakeisti pavadinimą iš Makedonijos į Šiaurės Makedoniją, kad išspręstų atskirą seną ginčą su Graikija, nesileis stumdoma šiuo klausimu.
„Tik vienybė gali pastūmėti mus į priekį (...) ir leisti mums didžiuotis“, – pirmadienio vakarą mitinge kalbėjo buvusi teisės profesorė ir eksparlamentarė.
Regioninės tiriamosios žurnalistikos leidinio BIRN Makedonijos padalinio vadovė Ana Petruseva pažymėjo, kad trečiadienį rinkėjų aktyvumas bus atidžiai stebimas kaip parlamento balsavimo rodiklis.
„Pirmas prezidento rinkimų turas bus generalinė repeticija prieš gegužės 8 dieną vyksiančius parlamento rinkimus ir atskleis pagrindinių partijų pozicijas“, – naujienų agentūrai AFP nurodė ji.
Galimas prezidentas albanas?
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad S. Pendarovskio laukia pralaimėjimas.
Šiuo metu visuomenės apklausos rodo, kad G. Siljanovska-Davkova pirmauja su 26 proc. respondentų palaikymu, o dabartinį prezidentą remia 16 proc. apklaustųjų.
A. Petruseva pridūrė, kad likę penki kandidatai neturi daug šansų, tačiau jų parama bus svarbi antrame ture.
Tarp jų yra Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani (Bujaras Osmanis), kurį remia etninių albanų partija DUI, ir opozicinės etninių albanų koalicijos atstovas Arbenas Taravaris.
DUI pasiūlė savo paramą antrajame rinkimų ture tik su sąlyga, kad būsimus prezidentus rinks parlamento nariai, tikėdamasi, kad vieną dieną šį postą užims etninis albanas.
Albanai sudaro daugiau nei ketvirtadalį 1,8 mln. šalies gyventojų.
Tiek S. Pendarovskis, tiek G. Siljanovska-Davkova prieštarauja šiam pasiūlymui, teigdami, kad demokratinės valstybės savo vadovus renka tiesioginiu balsavimu.
Tačiau kai kurie rinkėjai teigia, kad jiems svarbiau sudurti galą su galu.
„Tikiuosi, kad tas, kuris laimės, sieks pagerinti gyvenimo lygį ir sukurti geresnę ateitį, ypač jaunimui“, – AFP teigė viena iš rinkėjų, viešojo administravimo srityje dirbanti Sanja Jovanovič-Damjanovska.
