• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Susirgę keliaujate pas šeimos gydytoją, gaunate nedarbingumą ir gydotės pagal duotus nurodymus – atrodytų, viskas sunegalavus sveikatai turėtų vykti tokia schema. Vis dėlto specialistai neslepia, kad neretai asmenys ne tik pamiršta laikytis nustatytų nedarbingumo taisyklių, bet ir simuliuoja ligą. Todėl nereikėtų nustebti, kad ir kai kurie ligos išmoką gali matyti kaip savo ausis.

Susirgę keliaujate pas šeimos gydytoją, gaunate nedarbingumą ir gydotės pagal duotus nurodymus – atrodytų, viskas sunegalavus sveikatai turėtų vykti tokia schema. Vis dėlto specialistai neslepia, kad neretai asmenys ne tik pamiršta laikytis nustatytų nedarbingumo taisyklių, bet ir simuliuoja ligą. Todėl nereikėtų nustebti, kad ir kai kurie ligos išmoką gali matyti kaip savo ausis.

REKLAMA

„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė priminė, kad institucija nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių.

Ji pasakojo, kad didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.

REKLAMA
REKLAMA

„Nors jų konkrečiai atskleisti negalime, esmė ta, kad sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau – GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai“, – aiškino pašnekovė.

REKLAMA

Pabrėžiama, kad „Sodra“ pati asmens sveikatos būklės nevertina.

„Tik gydymo įstaigos medikai nustato, kokia yra asmens sveikatos būklė ir ar jam turi būti išduotas ar pratęstas nedarbingumo pažymėjimas“, – akcentavo J. Bimbirienė.

Iškvietė kelias dešimtis

2019 metais patikrinti į GKK buvo iškviesti daugiau nei 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų. 

„Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami). Dar apie beveik 3–4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, – aiškino „Sodros“ atstovė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji pridūrė, kad nedelsiant taip pat yra reaguojama ir į darbdavių bei kitų institucijų prašymus patikrinti, ar pagrįstai yra išduoti ar tęsiami nedarbingumo pažymėjimai jų darbuotojams ar kitiems gyventojams. 

„Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus. Kiekvienas toks atvejis vertinamas individualiai ir pirmiausia prašoma gyventojo paaiškinimo“, – sakė J. Bimbirienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugėja skundų

Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, skundų bei prašymų patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių daugėja. 

„Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų – kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų“, – atkreipė dėmesį „Sodros“ specialistė.

REKLAMA

Ji priminė, kad tai, kaip žmogus turėtų elgtis laikinojo nedarbingumo metu, nustato sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės.

Apie visa tai išduodamas elektroninį pažymėjimą pacientui turi paaiškinti gydytojas, o gyventojas pasirašo. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai žmogus yra nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jei žmogus pasveiko ir darbingumas atstatytas – jokie taisyklių reikalavimai nebetaikomi.

REKLAMA

Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai:

- žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;

- neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų; 

- atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų; 

- dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose;    - vartoja alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas; 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę, taip pat jei gydytojo paskirtu laiku ar „Sodrai“ pareikalavus neatvyksta į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį.

„Be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų