Drabužių siuvykloje pats darbymetis. Įmonės atstovai sako, kad priimtų dar siuvėjų, bet pasirinkimas menkas. O surasti aukštesnės kvalifikacijos specialistų – beveik neįmanoma.
„Tekstilės, rūbų gamybos pramonėje yra labai didelė problema, nes nėra žmonių, kurie ruoštų audimo, verpimo, trikotažo gamybos technologus arba jei ruošia, tai grupės nesusirenka“, – sako „Omniteksas“ valdybos narys Vydas Damalakas.
Tai patvirtina ir mokslo įstaigų atstovai. Kai kurių specialybių būsimieji studentai išties nesirenka.
„Vystantis pramonei, technologinių, inžinerinių specialybių studentų trūksta ir, kai mes stebime brandos egzaminų pasirinkimą, visuomet kyla nerimas, kai nedidėja skaičiai besirenkančių fizikos, chemijos, informacinių technologijų egzaminų“ – teigia Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.
Kylančius iššūkius įvardija ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai.
„Įmonės turi daug problemų, kai bando prisikviesti darbuotojus – pramonės ir paslaugų sferos jaučia didelį darbuotojų stygių, iškyla daug problemų su kompetencijomis“, – pabrėžia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos atstovas Mindaugas Misiūnas.
„Tie, kurie ateina galbūt ir turi kompetencijas, bet darbdaviams reikia dar papildomų kompetencijų jiems suteikti“, – sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Suabsoliutinti negalima, sako verslininkai. Dalis jaunų žmonių itin motyvuoti ir puikiai pasirengę. Bet štai kita dalis jaunosios kartos dažnai pervertina savo jėgas. Nors jiems trūksta žinių ir patirties, reikalauja kuo didesnio atlyginimo ir kitų privilegijų.
„Organizacijos turi savo valdymo sistemas, taisykles, ką jaunam žmogui sunku suprasti. Tuo pačiu jaunuoliai tikisi laisvės, patogaus darbo laiko ir kartais nepamatuoto darbo užmokesčio“, – teigia „Aurita“ direktorė Vaida Butkuvienė.
„Kaip jie gali nenorėti didelės algos? Gi supranta, kad su maža alga neišgyvens. Kitas dalykas – ta alga turi atitikti rinkos sąlygas ir galimybes“, – pabrėžia V. Damalakas.
Kaip išspręsti šią sudėtingą situaciją, nuolat svarsto ir Lietuvos švietimo taryba. Viskas taip greitai keičiasi, kad vis labiau didėja atotrūkis tarp specialistų įgūdžių ir rinkos poreikių. Ši problema juntama visame pasaulyje. Tad vis garsiau kalbama apie mokymąsi visą gyvenimą.
„Manome, kad tos problemos šaknys prasideda bendrojo lavinimo mokykloje. Tos programos, kurios nuolat keičiamos, ta situacija, kuri yra vis reformų kelyje“, – sako M. Misiūnas.
„Mes negalime tikėtis, kad atėjęs jaunas žmogus į darbo rinką, jog jis staiga pilnai atitiks tai, ko reikia darbdaviui ir čia įsijungia mechanizmas, kuris sąlyginai jaunas Lietuvoje, tai mokymasis visą gyvenimą“ – kalba Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Akmuo krenta ir į šeimų bei mokyklos daržą. Čia jaunuoliai turėtų įgyti tam tikras vertybes, turėti charakterį, valią, mokėti susidoroti su iššūkiais, problemomis, konfliktinėmis situacijomis, tačiau išauklėti pagal „supermamyčių“ taisykles, jaunuoliai tiesiog nieko tokio nesugeba.
„Mes paskutiniu metu girdime apie šios kartos tam tikrą specifiką, bet turbūt skaitmenizavimas padarė šiuos žmonės tokius ir mes turime prisiimti atsakomybę, kaip mes juos išauklėjame ir kokius paleidžiame į rinką“, – teigia V. Butkuvienė.
„Bendrosios kompetencijos bet kokioje profesijoje yra svarbios: ateiti laiku į darbą, susitvarkyti savo darbo vietą, jausti atsakomybę, tai tokie dalykai yra ugdomi tiek šeimoje, tiek mokykloje. Gyvenimo įgūdžių programa, kuri pradedama bendrojo ugdymo mokyklose, tam turės pasitarnauti“, – sako A. Kudarauskienė.
Gyvenimo įgūdžių pamokos mokyklose prasidės jau šiais mokslo metais.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
