Prancūzijos kariuomenės vaizdo įraše – tankai, kokius jau netrukus vairuos ukrainiečiai ir šaudys jais į rusų okupantus mirtinus sviedinius. Tai ratiniai lengvieji tankai AMX-10 RC.
Kyjivas dar gruodį prašė prancūzų kitų – sunkesnių – pagrindinių kovos tankų „Leclerc“. Bet prancūzai nusprendė atiduoti lengvesnius tankus, kurių patys palaipsniui atsisako. Keičia juos į šarvuotas kovos mašinas „Jaguar“.
Bet kuriuo atveju, tai pirmas toks lengvųjų vakarietiškų tankų perdavimas Ukrainai nuo karo pradžios.
„Dėkoju prezidentui E. Macronui už lyderystę. Gausime daugiau šarvuotos technikos. O tiksliau – prancūziškus ratinius tankus. Tai siunčia aiškų signalą visiems partneriams: nėra racionalios priežasties, kodėl Ukrainai iki šiol netiekiami vakarietiški tankai“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina tikisi, kad Prancūzijos sprendimas išjudins ir Vokietijos kanclerį O. Sholzą, kuris, vietoje to, kad tiektų tankus „Leopard“ Ukrainai, nuolat telefonu kalbasi su V. Putinu.
Prancūzai dar neatskleidė, kiek lengvųjų tankų perduos, bet paaiškino kodėl. Rusija pavasarį deja ruošia naują puolimą ir jį reikės atremti.
„Rusija planuoja naują agresijos bangą artimiausiais mėnesiais. Turime padaryti, kad ji būtų paskutinė. Jokių šansų teroristų revanšui“, – tvirtina V. Zelenskis.
Esama prognozių, kad Rusija jau netrukus garsiai paskelbs apie naują mobilizaciją. Ir pavasarį galimai vėl bandys veržtis į Ukrainą iš šiaurės. Rusijos karo propaganda aktyviai platina karių treniruočių su baltarusiais vaizdus. O Baltarusijos režimas dalinasi propagandiniais filmukais apie neva ukrainiečių provokacijas pasienyje:
„Paskutinis atvejis – pasienio punkte prie Dobriankos. Besiribojančios valstybės kariai nukreipė ginklą į pasieniečius. Rodė grasinančius ženklus...“
O Ukrainos žvalgybos vadas sako, kad ukrainiečiai taip pat pavasarį planuoja kontrpuolimą.
„Tai bus karščiausias periodas. Prieš vasarą. Bus šilčiausi mėnesiai. Karine prasme“, – teigia Ukrainos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas.
Interviu jis pareiškė, turintis patikimos informacijos apie mirtiną V. Putino ligą.
„Kuo jis serga? Vėžiu? – Taip. Manome, kad vėžiu“, – sako K. Budanov.
Ir pripažino, kad didžiausia grėsme išlieka branduolinis ginklas V. Putino režimo rankose. Anot Ukrainos žvalgybos, Kremlius dislokavo okupuotame Kryme ir Baltarusijoje branduolinio ginklo nešėjus. Ir gali iš ten vykdyti provokacijas prieš Ukrainą.
Okupuotame Kryme pastarosiomis dienomis ten sutemus vis griaudi sprogimai.
„Krymas – Ukrainos dalis. Tai mūsų teritorija. Galime naudoti bet kokį ginklą savo teritorijoje“, – tvirtina K. Budanovas.
Anot Ukrainos žvalgybos vado, smūgių okupantams ir okupuotose teritorijose, ir pačioje Rusijoje – daugės.
Tad mobilizacijai ir naujam puolimui besiruošiantis Kremlius bando raminti rusus, įniršusius po šimtams mobilizuotųjų lemtingu tapusio HIMARS smūgio Makijivkoje:
„Reikia atkeršyti. – Bus padaryta.“
Donecko separatistų vadeiva ir Samaros regiono gubernatorius lanko neva po sprogimo į Rostovo regioną išvežtus likusius gyvus okupantus:
„Visi kaip vienas sako, kad reikia grįžti į rikiuotę.“
„Nusiteikimas, žinoma, pergalingas.“
Nuotaiką būsimai patrankų mėsai pakelti bando ir privačios V. Putino „zekų“ kariuomenės šeimininkas Jevgenijus Prigožinas. Rodo saują buvusių kalinių, kurie neva atitarnavo, užsidirbo laisvę ir dabar grįš į Rusijos miestus:
„Daug negerkit, nevartokit narkotikų, bobų neprievartaukit... Nekelkit bėdų. Milicija turi jus gerbti.“
O iš tiesų rusai niekam nerūpi. Štai ir Charkivo srityje sustingę okupantų kūnai Rusijai nereikalingi. Iš srities pasprukę okupantai žuvusius sėbrus paliko be antsiuvų ir dokumentų.
„Pirmiausia dėl ekonominių priežasčių. Rusijos situacija sunki ir tai leidžia jiems nemokėti žuvusiųjų šeimoms kompensacijų. Ir jie nenori grąžinti kūnų, kad nebūtų žinomas aukų skaičius ir giminaičiai ir motinos nepradėtų visuotinio pasipriešinimo“, – sako Ukrainos karys „Jurist“.
Kremlius sutaupys po daugiau nei 60 tūkst. eurų už kiekvieną. Ir toliau siųs į frontą tūkstančius mobilizuotųjų. Tad NATO generalinis sekretorius ragina nenuvertinti rusų.
„Ukrainos pajėgos padarė didelių nuostolių Rusijos kariuomenei. Bet matome, kad Rusija mobilizavo daug naujų – apie 200 tūkst. Jie parodė, kad toleruoja nuostolius ir kančias. Visaip stengiasi gauti naujų ginklų, įrangos. Ir nėra požymių, kad Putinas keistų savo planus Ukrainoje. Taigi, neįvertinti Rusijos yra pavojinga“, – tvirtina NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
„Šį rytą kalbėjau telefonu su Putinu. Diskutavome apie Rusijos ir Ukrainos karą“, – sako Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas.
V. Putinas ir Turkijos prezidentui, anot Kremliaus, pakartojo, kad yra pasiruošęs derėtis dėl taikos, tik jei Ukraina pripažins „naująją teritorinę tikrovę“. Tokios derybos Ukrainai – netinka, tad panašu, kad pasaulio laukia išties karštas pavasaris.
O Baltarusijoje prasidėjo Nobelio premijos laureato Alesio Beliackio teismas. A. Lukašenkos režimas grasina įgrūsti jį ir jo kolegas už grotų 12 metų už tai, kad jų organizacija „Viasna“ teikė teisinę ir finansinę pagalbą šimtams Lukašenkos režimo per protestus įkalintų baltarusių.
