Viename iš nedaugelio striptizo klubų Vilniaus senamiestyje rastas įspūdingas šedevras. Būtent ten už uždarų durų ir galima pamatyti šedevrą – Kazio Morkūno vitražą „Trys mūzos“, kuris buvo sukurtas 1974 metais. Ir nors jis nėra atviras visuomenei, tačiau jį galima pamatyti striptizo klube užsisakius sau privatų šokį dešimčiai minučių už 120 eurų.
Pasak klubo administratoriaus, apie tai, kad pas juos privačiu vadinamame kambaryje, sūkurinėje vonioje su striptizo šokėjomis besilinksminantys lakios fantazijos klientai patys to nežinodami nemokamai pasigroži dar ir meno šedevru – garsiu vitražu „Trys mūzos“ sako sužinojęs tik visai neseniai. Kai klube vyko filmo filmavimas, o tarp grupės žmonių atsirado dailininko Morkūno meno išmanytojai, kurie atpažino šedevrą.
„Iš savo pusės aš galėčiau pajuokauti, pašmaikštauti, kad ne veltui yra sakoma, kad striptizas yra menas. Mes visą laiką sakėme, kad tai yra menas, ir dabar, kada mūsų klubo patalpose yra rastas šitas šedevras, tai dar daugiau patvirtina, kad striptizas yra menas“, – pasakoja klubo administratorius Aleksandras.
Pasak Dailės akademijos docento, ten, kur dabar striptizo klubas, sovietmečiu veikė restoranas „Laumė“, o Kazio Morkūno vitražas sovietmečiu buvo pagrindinis šios, tarp lietuviškos bohemos populiarios pasilinksminimo įstaigos, interjero akcentas.
„Trys mūzos“ pasižymi šviesia, optimistiška gaida. Vitraže pavaizduotos trys ore įvairiomis spalvomis plazdančiais plaukais švytinčios nuogos moterys.
„Galime pasidžiaugti, kad darbas yra tikrai išlikęs visas. Stiklai nesudaužyti, nesugadintas, nesuniokotas. Ilgą laiką jis nebuvo prieinamas visuomenei ir sklido įvairios kalbos tarp vitražistų, kad tas darbas gali būti tiesiog užmūrytas, užkaltas arba sunaikintas. Tai visa laimė, kad jis yra išlikęs“, – džiaugiasi vitražo dailininkas dc. Žydrūnas Mirinavičius.
Morkūno vitražai puošia ne vieną sieną
Morkūno darbus galima rasti Seime, būtent jis sukūrė vitražą „Žalgirio mūšis“, Kauno IX forte, kur jo vitražas atspindi nacių nusikaltimus, Kultūros ministerijoje vitražą pavadinimu „Šventė“, kuriame vaizduojama derliaus šventė, šokis, ir kituose Lietuvos kampeliuose. Ir nors vitražai buvo kurti ideologijos metais, Morkūno darbai neturi tų laikų motyvų.
„Kazys Morkūnas, kiek teko susipažinti su jo kūryba, yra tik keletas darbų, kurie yra ideologijos kažkiek paveikti, bet ir tai ten nevaizduojama jokių to laikmečio vadų portretų, jie tokie vis tiek bendražmogiški“, – teigia menininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė.
Kaip teigia striptizo klubo administracija, nors kol kas neaišku, kaip vitražą bus galima parodyti tautiečiams, planuose yra dalyvavimas festivalyje „Open House Vilnius“. Ateityje striptizo klubas netgi svarsto organizuoti ekskursijas – dieną demonstruos stiklines mūzas, o vakare įprastas.
„Mes už tai, kad plėstumėmės, plėstumėmės ir dar kartą plėstumėmės. Tai mes pagalvosime ir apie dienos veiklą“, – sako striptizo klubo administratorius Aleksandras.
Spalvotas vitražas „Trys mūzos“ yra tarp geriausių Kazio Morkūno darbų ir sulaukė pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šį jo darbą galima rasti Vokietijoje išleistame albume „Modernus lietuviškas vitražas“.
Vitražo likimu šiuo metu rūpinasi Kultūros paveldo departamentas, kuris atlieka vitražo išmatavimus, vertinimo procedūras ir kūrinio įtraukimą į nekilnojamųjų kultūros vertybių paveldą.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
