Gyventojai sako pastebintys, kad tokių kapų daugėja, tad atvirauja, kad ne tik žvakeles ant jų uždega, bet ir piktžoles nurauna.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Po Mišių švento Antano Paduviečio bažnyčioje kauniečiai nedrąsiai žvalgosi prie stendo, kur išrikiuotos nemokamos Vėlinių žvakelės, skirtos uždegti ant apleistų ir nelankomų kapų. Kas ima vieną, o kas ir kelias:
„Šalia mūsų kapų yra apleisti, mes dabar važiuosime į kapus ir būtinai uždegsime, kaip gi ne.“
„Daug kapų, aš, pavyzdžiui, svetimą kapą tvarkiau gal 10 metų, jei ne daugiau, šalia.“
Žmonės sako žinantys daug netvarkomų kapų, ant jų žvakių liepsnelės suplazdena labai retai. Tad tokia akcija žavisi:
„Man asmeniškai yra svarbu, gal kas nors atsiras, kai ir man nebus, kas prižiūrės, atneš.“
„Aš ir taip uždegu, kad ir nesako, kad uždekit, bet aš vis tiek nusiperku būdavo ir uždegu kai kam.“
Žvakutės sparčiai tirpsta, tad bažnyčios tarnautojas skuba jų papildyti. Nemokamai dalinti žvakeles sumanė viena ritualinių paslaugų bendrovė.
„Mūsų darbas toks, kad kapinės lankomės labai dažnai, ir labai dažnai tenka matyti, kad yra daug apleistų kapų, tai su ta mintimi ir buvo, kad reikia ne tik dirbt savo darbą, bet ir paskatinti žmones, kad prižiūrėtų šalimais esančius kapelius“, – aiškina „Tylos namų“ vadovas Vytis Sidabras.
Šiemet iki Vėlinių bendrovė planuoja išdalinti dvigubai daugiau žvakelių nei pernai, šiemet jos bus dalinamos kai kuriose šventovėse ne tik Vilniuje bei Kaune, bet ir Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Plungėje.
„Buvo išdalinta 5000 žvakučių, o šiais metais yra 10 000, nes susijungėm su kitais miestais“, – kalba V. Sidabras.
O kapinėse jau sujudimas, gyventojai skuba tvarkyti savo artimųjų kapų, dažnas sugrėbia lapus ar piktžoles išrauna ir nuo šalia esančio apleisto kapo. Štai Irena pasakoja, kad nors gretimam kape guli ne giminaitis, bet kapavietei užželti žolėm neleidžia.
„Mes žinom, čia Moniščiukas, puikus senukas, diedukas, mano teta vienam bute gyveno, kiek jis miręs, gal apie 50 metų. Va, matot, aptvarkytas, anas kapelis, o taip kaip tvarkau tai ir visus takus. Nu negaliu, širdis skauda, jei nesutvarkyta“, – pasakoja kaunietė Irena.
Žmonės atvirauja, jei ant kurio kapo nemato mirksinčios žvakės švieselės, būtinai ją uždega.
„Atėjau su kaimyne, tai kaimynė specialiai padėjo žvakutę, ir čia dar anksčiau dėdavo, bet tik praeinantys“, – pasakojo kapinių lankytoja.
Dvasininkai sako, kad lietuviai geraširdžiai, o tokios nemokamų žvakelių dalybos prieš Vėlines paskatina dar atidžiau apsidairyti aplink.
„Žvakės šviesa net ir mistikos duoda, ir jei vakare nuvykstame tai suteikia tokią nuotaiką, kada tu supranti, kad tas gyvenimas laikinas ir tų dvasinių turtų reikalinga šitoje žemėje“, – aiškina Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas Evaldas Vitulskis.
Ir primena, kad nereikia perkrauti kapų žvakėmis ar gėlių puokštėmis, svarbu, prisiminimai apie amžinybėn iškeliavusį žmogų ir malda.
„Žvakė simbolizuoja Kristų, jis kaip šviesa, kuri apšviečia mūsų gyvenimą. Nebūtina daug tų žvakių pridegti, bet ta žvakutė simbolizuoja ir mintį, ir gal maldą sukalbam prie to kapo už tuos, kur gal net nežinome“, – teigia E. Vitulskis.
O neprižiūrimų kapų daugėja. Visas Kauno kapines prižiūrinti įmonė skaičiuoja, kad iš beveik 80 tūkstančių kapaviečių, kuriose amžino poilsio atgulę apie penktadalis milijono žmonių, net 10 procentų kapų yra apleisti ir netvarkomi.
Daugiau informacijos rasite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
