Neužkardant didėjančio nelegalių lošimų masto, pralaimi visi – ir valstybė, ir verslas, ir žaidėjai. Padėtis – labai prasta. Nors mūsų šalyje gali veikti tik licencijas turinčios lošimus organizuojančios bendrovės, nelegalių lošimų mastas jau šiandien yra pasiekęs maždaug 25 proc. ribą ir nėra jokių prielaidų, kad jis mažės, netgi atvirkščiai, ir jau dabar į valstybės biudžetą nesumokama iki 20 mln. eurų. Kalba eina ne tik apie valstybės prarandamus pinigus, bet ir apie žmones, kurie pakliūva į nelegalių organizatorių pinkles. Ir niekas negali garantuoti, jog šie organizatoriai nesusiję su organizuotu nusikalstamumu ar net teroristais. Nežinom – ir neskauda, tiesa?
Finansų ministerija problemą pripažįsta, tačiau kol kas jokių ryžtingų veiksmų problemai spręsti nesiėmė.
Legalus lošimų verslas griežtai reglamentuotas teisės aktų, taigi tokį verslą gali vykdyti tik bendrovės, turinčios atitinkamą licenciją ir mokančios specialius mokesčius.
Šešėlyje veikiančių internetinių lošimo bendrovių lošimai neapriboti jokių teisės aktų, veikia nelegaliai ir visiškai nevaržomai, o šių lošimų reklama – neribojama, vadinasi, lošia, kas nori, neatsižvelgiant nei į amžių, nei į jokius rizikos faktorius.
Tokios nelegalios veiklos skaudžių pavyzdžių ilgai ieškoti nereikia – visi prisimena neseniai nuskambėjusį Šarūno Stepukonio atvejį, kai didžioji dalis pinigų buvo pralošta nelegalioje lošimų svetainėje. Kodėl ji nebuvo blokuota Lošimų priežiūros tarnybos (LPT), kuri giriasi, kad jai gerai sekasi kovoti su nelegalia pasiūla? Todėl šiandien viešai paskelbta žinia, kad LPT vadovas paskirtas dar vienai kadencijai be konkurso, nes jo veikla įvertinta kaip „viršijanti lūkesčius“, yra labai stebinanti.
Tokiose nelegaliose svetainėse nesilaikoma jokių teisinių reglamentų, čia nepaisoma ir Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto aiškaus draudimo, kuris nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, turinčių LPT išduotas licencijas organizuoti azartinius lošimus, pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis.
Pabandykite internete suvesti, pavyzdžiui, „lietuviški kazino internete“, „pelningiausi kazino“, „geriausi casino online“ ar panašius raktažodžius, ir pamatysite, kaip agresyviai reklamuojasi nelegalios užsienio bendrovės.
Nelegalių lošimų organizatoriams atrištos rankos veikti ir reklamuotis nevaržomai, jie visą reguliavimo sistemą ignoruoja, na, o žaidėjai čia gauna tai, ko dėl griežto reguliavimo negali gauti legaliose svetainėse.
Visos lošimo pasiūlos, prieinamumo, patrauklumo mažinimo priemonės, kai egzistuoja lengvai prieinama nelegali lošimų pasiūla, yra menko efektyvumo ir netgi žalingos viešajam interesui, nes nelegali pasiūla tampa patrauklesnė nei legali. Dalis vartotojų pasuka į šešėlį, biudžetas gauna mažiau pajamų ir t. t.
Nelegalaus lošimo rizika – akivaizdi: užblokuojamos žaidėjo sąskaitos, dingsta pinigai, ribotai veikia galimybė atsiriboti nuo lošimo. Akivaizdu, kad ant padėklo padėti ne tik pinigai, bet ir žmonių gerovė, taigi nelegalių azartinių lošimų užkardymo priemonės būtinos ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir žmogaus apsaugos, kurių dalis net nesuvokia, kad lošia pas nelegalus.
Kokie dažniausiai pasitaikantys apgaulės mechanizmai? Nelegalioje svetainėje lošiantis žmogus gali prarasti ne tik savo pinigus, bet ir asmens duomenis – pateikęs juos, jis niekada nebus tikras, kur tie duomenys nukeliavo ir kam bus panaudoti. Kitas niuansas – rizika dėl neišmokamų arba tik iš dalies išmokamų pinigų. Ir tokiu – apgaulės – atveju žmogus nepasiskųs LPT. Būna ir taip, kad žmogus, norėdamas iš jų lošti, persiveda pinigus, o kitą dieną tam tikra svetainė įtraukiama į nelegalių svetainių sąrašą – vadinasi, žmogus jos jau nebepasiekia, taigi praranda ir pramogą, ir pinigus.
Blogiausia, kad tokios svetainės su įtraukiomis nereglamentuotomis reklamomis ir skatinimo priemonėmis, kurių negali naudoti legalūs lošimų organizatoriai, – jaunų žmonių magnetas. Iš esmės nėra jokios patikros ir apsaugos, taigi nė šešiolikos metų nesulaukęs vaikas gali įsitraukti į neribotų statymų nelegalius lošimus internete. Ar sulaukęs 18 metų jis tai mes šalin, kad nueitų pažaisti į ribotų statymų antžeminį saloną? Tikimybė labai maža...
Ir nepamirškime, kad nelegaliose bendrovėse turi galimybę lošti net tie asmenys, kurie yra pateikę prašymus neleisti jiems lošti, tai yra įtraukti į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.
Dalis nelegalių tinklalapių yra įtraukiami į Nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojų sąrašą ir tokie tinklalapiai yra blokuojami, bet jau kitą dieną nelegalus operatorius reklamuoja naują savo domeną.
Valstybės neveiksnumas, kai nelegalių lošimų daroma žala valstybei ir žmogui – daugiau nei akivaizdi, yra keistas, kaip ir keistas LPT noras savo teiginiais mažinti nelegalios rinkos problemos mastą.
Vilties, kad situacija keisis, teoriškai yra, bet blogiausia, kad visiškai neaišku, kada praktiškai bus imtasi rimtų ir efektyvių priemonių.
Pavyzdžiui, Seime yra registruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siekiama, kad neteisėtus lošimus organizuojančioms bendrovėms būtų numatytos ne tik baudos, bet ir baudžiamoji atsakomybė – grėstų laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tačiau šią savaitę Vyriausybė priėmė neigiamą išvadą šios iniciatyvos atžvilgiu.
Siekiant užkardyti nelegalią lošimų pasiūlą, efektyvūs ir sąlyginai nesunkiai įgyvendinami sprendimai būtų taikant vadinamąjį baltąjį sąrašą (angl. whitelist). Vienas iš sprendimų yra valstybės susitarimas su interneto paieškų sistemomis nerodyti jų rezultatuose nelegalių lošimų operatorių. Toks sprendimas sėkmingai veikia daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Kitas sprendimas – šalies finansų sistemoje blokuoti finansinius srautus tarp nelegaliai veikiančių operatorių ir jų klientų.
Šiuo metu Seime jau yra ar pakeliui daugiau nei 10 reguliacinių iniciatyvų, kurios dar labiau suvaržys legalių operatorių veiklą. Šiomis dienomis buvo paskelbta iniciatyva dar 2 proc. padidinti specialų lošimų mokestį, nors paskutinį kartą šis mokestis gerokai buvo pakeltas 2022 metais.
Apmaudžiausia, kad legalus lošimų verslas moka mokesčius, jam taikomi įvairūs ribojimai, veikla griežtai reglamentuojama, o nelegalus kraunasi pelną be jokios mokestinės naštos ar atsakomybės vis didindamas savo dalį. Jei dabartinė tendencija nesikeis, galima spėti, kad nelegali rinka netrukus sudarys pusę legalios dydžio, ir tai nebus pabaiga. O tai reikš, kad mažesniems legaliems operatoriams vykdyti veiklą Lietuvoje nebebus prasmės, tačiau lošimų pasiūla nesumažės, kaip galbūt tikisi lošimų priešininkai, nes šiuo atveju pasiūlą stimuliuoja paklausa.
Kol kas visi nauji ribojimai yra numatyti tik legaliam verslui, nes jį lengva pasiekti, jis paklus nurodymams, tačiau Finansų ministerija, atrodo, nesupranta, kad vieną dieną ji pamatys, jog valstybės pajamos, gaunamos iš lošimų sektoriaus, pradėjo akivaizdžiai mažėti. O tos biudžeto pajamos tikrai apčiuopiamos – legalios lošimų bendrovės kasmet sumoka per 50 mln. eurų valstybei. Ir kuo tai bus kompensuojama – ko gero, didesniais mokesčiais visiems gyventojams?
