Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad kariai šiaurės rytinėje Charkivo srityje pasiekė apčiuopiamų rezultatų kovoje su Rusija, gegužės 10 dieną pradėjusią puolimą. „Charkivo srityje mūsų pajėgos naikina okupantą, rezultatai apčiuopiami“, – vakariniame kreipimesi į ukrainiečius teigė V. Zelenskis.

Rusija antradienį paskelbė pradedanti taktinių branduolinių ginklų pratybas netoli Ukrainos, teigdama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių grasinimus. Per dvejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą Maskva ne kartą kalbėjo apie savo branduolinių galvučių arsenalą ir pasirengimą jas panaudoti, jei kiltų grėsmė jos valstybingumui. Vakarų šalys pasmerkė prezidento Vladimiro Putino kalbas apie branduolinius ginklus kaip visiškai neatsakingas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nustojo būti nepriklausoma politine figūra, o dabar jį pirmiausia valdo pinigai. Ukrainos valstybės vadovas tai sakė interviu agentūrai „Reuters“. „Putinas nebėra nepriklausoma figūra. Jis siunčia naratyvų bangą, kad Ukrainą valdo Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau jį patį pirmiausia valdo pinigai. Aplink jį sukasi dideli pinigai. Jis supranta, kad iš Kremliaus jį išneš tik kojomis į priekį.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad delsimas teikti karinę paramą Ukrainai kenkia Vakarų saugumui. „Kiekvienas sudvejojimas ir uždelsimas paremti Ukrainą kainuoja nekaltų žmonių gyvybes, taip pat kelia pavojų ir mūsų pačių saugumui“, – apsilankiusi Kyjive sakė A. Baerbock.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios be žinios dingo daugiau kaip 52 000 ukrainiečių, įskaitant 3 676 vaikus. Apie tai per „Telegram“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, remdamasis Texty.org.ua atliktu tyrimu.

Ukrainos pajėgos pataikė į rusų raketinį laivą „Ciklon“ Sevastopolyje, rašo „Kanal 24“. Tai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukraina smogė rusų laivui Laivui ukrainiečiai smogė gegužės 19-osios vakarą. Informacija apie tai, kad ukrainiečiai galėjo smogti laivui, pasirodė dar pirmadienį, tačiau nebuvo oficialiai patvirtinta. Ukrainos skaičiavimu, Rusija jau neteko bent 28 laivų.

Kyjivas antradienį pranešė, kad tūkstančiai Ukrainos kalinių pateikė prašymus įstoti į kariuomenę, įstatymų leidėjams priėmus įstatymą, leidžiantį tam tikrų kategorijų kaliniams, pareiškusiems norą ginti savo šalį, prisijungti prie gynybos pajėgų. Ilgą laiką prieštaravęs šiai priemonei ir kritikavęs Maskvos vykdomą kalinių mobilizaciją savo gretoms papildyti, Kyjivas neseniai apsigalvojo, Rusijai pasiekiant naujų laimėjimų mūšio lauke. „Tai daugiau nei 3 tūkst. žmonių.

Keletas ES šalių antradienį paragino šalių bloką derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova pradėti jau birželį, tačiau Vengrija pagrasino kišti pagalį į ratus. 27 valstybes vienijanti ES gruodį priėmė svarbų sprendimą ir sutiko pradėti derybas dėl narystės su karo draskoma kaimyne bei buvusia sovietine respublika Moldova. Tačiau tam, kad derybos būtų pradėtos, bloko narės privalės patvirtinti formalią jų proceso struktūrą, kurią kovą pasiūlė Briuselis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad neturėtų būti sudaromos kliūtys Vakarų ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje, nes kuo daugiau karinių objektų Rusijos Federacijos teritorijoje bus sunaikinta, tuo greičiau baigsis karas, rašo UNIAN. „Ukraina turėtų sugebėti smogti kariniams taikiniams Rusijos Federacijos teritorijoje. Nes iš šios teritorijos į Ukrainą ateina mirtis ir destrukcija.

ES šalių ministrai antradienį galutinai pritarė siūlymui naudoti pajamas, gautas iš Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos turto, teikiant pagalbą Ukrainai, pranešė Belgijos vyriausybė. ES ministrai susitarė „naudoti pelną, gaunamą iš įšaldyto Rusijos turto, padėti Ukrainai užtikrinti karinę gynybą ir šalies atstatymą Rusijos agresijos kontekste“, – rašoma ES šalių diskusijoms Briuselyje pirmininkaujančios Belgijos vyriausybės socialinio tinklo „X“ paskyroje.

Rusijos okupacinė kariuomenė naudoja civilines transporto priemones savo daliniams į Donecko ir Luhansko sritis permesti. Taip norima apsaugoti Rusijos karinius sunkvežimius nuo Ukrainos gynybos pajėgų smūgių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas spaudai Nazaras Vološinas.

Kovo-gegužės mėnesiais Rusijos kariniai lėktuvai RF regionuose ir okupuotose Ukrainos teritorijose numetė 53 bombas. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais Rusijos lėktuvai numetė 53 aviacines bombas RF regionuose ir okupuotose Ukrainos teritorijose“, – sakoma pranešime. Per pastarąją parą Rusijos lėktuvai numetė tris aviacines bombas Rusijos Belgorodo srityje.

Rusijos valdžia ir propagandininkai karštligiškai bando visus įtikinti, kad Volodymyras Zelenskis nebėra legitimus Ukrainos vadovas, nes baigėsi jo valdymo kadencijos laikas. Tokiu būdu siekiama susilpninti Ukrainos, kaip valstybės, pozicija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį interviu sakė, kad Ukrainos sąjungininkės Vakaruose turėtų panaikinti savo apribojimus Kyjivui tiekiamų ginklų naudojimui ir suteikti daugiau laisvės smogti taikiniams Rusijoje. Prancūzijos televizijos stočiai LCI jis sakė, kad taip pat pritaria Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymui siųsti į Ukrainą karinius instruktorius.

Nesiliaujant Rusijos atakoms Ukrainai skubiai reikia sustiprintos oro gynybos, antradienį traukiniu atvykusi į Kyjivą sakė Vokietijos diplomatijos vadovė. „Padėtis Ukrainoje dar kartą smarkiai suprastėjo, Rusijai [vykdant] masines oro atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir brutalų [...] puolimą Charkivo regione“, – sakė Annalena Baerbock. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, A. Baerbock šioje šalyje lankosi aštuntą kartą.

Briuselio pareigūnai primygtinai reikalauja, kad oficialios derybos dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą būtų pradėtos jau šį birželį, skelbia „Politico“, remdamasis pokalbiais su penkiais diplomatais. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję diplomatai pranešė, kad šiuo metu intensyviai dirbama siekiant įtikinti Vengrijos vyriausybę sutikti pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES.

Humanitarinė pagalba Ukrainai mažėja, nors šalies poreikiai didėja, pirmadienį perspėjo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR. Praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai į Ukrainą įsiveržė kaimyninė Rusija, JT agentūros atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing įspėjo, kad situacija blogėja, o tarp milijonų gyventojų, priverstų palikti savo namus, yra „labai, labai pažeidžiamų žmonių“. Humanitarinei pagalbai skiriama daug mažiau išteklių, o „humanitariniai poreikiai dėl šių įvyki...

Charkive gegužės 21-osios naktį ir rytą per bepiločių orlaivių ir raketų ataką nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki septynių. Tai feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Charkive per naktinę dronų ataką keturiose vietose buvo apgadinti 25 sunkvežimiai ir autobusai, trys lengvieji automobiliai. Taip pat išbyrėjo komunalinės įmonės trijų aukštų biuro pastato ir keturių privačių namų langai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį ryte atvyko į Ukrainos sostinę Kyjjivą su vizitu, apie kurį saugumo sumetimais nebuvo paskelbta iš anksto. Tai jau septintoji A. Baerbock kelionė į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.