Jis jau buvo ir nusilpęs, tad E. Kalėda pasiryžęs padėti voveriukui sustiprėti, užaugti ir grįžti atgal į gamtą. Tai jau nebe pirmas voverės jauniklis, kuriam alytiškis suteikia pagalbą.
„AlytusPlius.lt feisbuke pamačiau vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, kaip voveriukas tiesiog pats eina pas žmogų, stengiasi užlipti jam ant kojų. Kadangi žinau, kad visgi toks elgesys netipinis, ir tokio amžiaus gyvūnas dar turėtų būti su savo mama, o ne ant žemės, susidomėjau situacija, kodėl taip yra.
Mąsčiau, kad galbūt ir voverė kur nors netoliese yra“, – pasakojo E. Kalėda. Jis susisiekė su voveriuką užfiksavusiu alytiškiu, išsiaiškino, kur žvėrelis yra, ir pats nuvyko pasižiūrėti ir įvertinti situaciją. Paaiškėjo, kad voveriukas toje vietoje jau buvo pastebimas daugiau nei parą laiką, o voverės šalia nebuvo.
„Atsiskirti nuo savo mamos voverės jis galėjo dėl įvairių priežasčių. Gal iškrito, o galbūt voverei kas nors nutiko. Tačiau, kaip bebūtų, tokiu atveju, įprastai per parą jie vienas kitą susiranda. O jei ne – jauniklis vienas tikrai ilgai neišgyventų. Šis jau buvo pasilpęs“, – kalbėjo alytiškis.
Voveriuką parsinešė į namus
Dabar voveriukas – jo namuose. Eimantas pastebėjo, kad pas gyvūną apatiniai dantys yra, o viršutinių nesimato. Tai gali būti tam tikra patologija arba, tikėtina, jauniklis galėjo būti susižeidęs, tad jo laukia apsilankymas ir pas veterinarą.
„Jam sunku perkrimsti net saulėgrąžą, tad maitiname skystu maistu. Aiškinsimės priežastis. Panašu, kad voveriukas yra keturių-penkių savaičių amžiaus. Mes, žmonės, dabar jam esame tarsi šilti medžiai, kamienai. Jis tiesiog ieško šilumos, kur jam įsisukti.
Tačiau kai žvėrelis suauga tiek, kad jam nebereikia žmogaus pagalbos, tuomet greitai pasikeičia ir jo elgesys, jis savotiškai sulaukėja ir gali būti pasirengęs keliauti į gamtą“, – pasakojo E. Kalėda.
Alytiškis pernai taipogi globojo ir išaugino vieną pasimetusį voverės jauniklį, kuris vėliau sėkmingai sugrįžo į gamtą. Ūgtelėjęs voveriukas tuomet turėjo didelį voljerą sodyboje, kur buvo ir jo inkilėlis.
Jam suaugus buvo atvertos durys, ir jis galėjo eiti mišką. Žinoma, jei visgi norėtų sugrįžti – durys buvo paliktos atviros, tačiau tąkart voveriukas sėkmingai prisitaikė gamtoje. Pasak alytiškio, šie žvėreliai turi stiprius instinktus ir nesunkiai prisitaiko sugrįžę į gamtą.
Tad toks pats scenarijus laukia ir šio voveriuko. E. Kalėdos teigimu, jaunikliai, kurie visaip bando priartėti prie žmogaus, dažniausiai taip šaukiasi pagalbos. „Patarčiau laukinių gyvūnų neliesti. Jeigu kyla abejonių, visada geriau kreiptis į specialistus ir, tik jiems įvertinus situaciją, imtis kažkokių veiksmų“, – teigė vyriškis.
Autorė: Raimonda Bernatavičienė
