• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į pirmąjį tarptautinį teatro festivalį Telšiuose susirinkę teatralai antrąją festivalio dieną (09.14) turėjo progos iš arčiau susipažinti su kūrybiniais ir pedagoginiais gerai žinomų teatro profesionalų – aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio ir režisieriaus Gyčio Padegimo kūrybiniais metodais be menine pasaulėžiūra.

REKLAMA
REKLAMA

 

Tačiau po ilgo laiko vėl atsidūrus Telšiuose, ne mažiau masino pasivaikščioti po šį nemažą ir daug ką kultūros turistams galintį pasiūlyti miestą.

REKLAMA

 

Saulės nušviesta Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra su įdomia dviaukšte erdve ir vėlyvajam lietuviškam barokui būdingomis rūstokomis skulptūrinėmis dekoracijomis domino ir šiuolaikinio meno akcentais – vartus į šventorių saugančiomis Šv. Antano ir Šv. Stanislovo skulptūromis, sukurtomis Regimanto Midvikio, Žemaičių vyskupiją valdžiausių vyskupų sąrašais, iškaltais plokštėse abipus įėjimo į bažnyčią pagrindiniame fasade.

 

REKLAMA
REKLAMA

Šiuos ir kitus skulptūrinius ženklus – Kazimierui Simonavičiui dedikuotą fontaną, sukurtą pagal jo knygos titulinį lapą puošiantį raižinį, regintiems ir akliesiems skirtą Telšių miesto bronzinį maketą, laiptų, vedančių prie katedros grindinį ženklinančias plyteles su užrašais – kitą dieną gerokai išsamiau pristatė vyriausiasis Telšių rajono vyriausiasis architektas Algirdas Žebrauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Telšių muziejus „Alka“ domino ne tik bene didžiausiu Lietuvos dailės istorijoje išlikusiu paveikslu – Pranciškaus Smuglevičiaus 1807 m. nutapyta paskutiniąja drobe „Agripina perkelia savo vyro Germaniko palaikus į tėvynę“, bet ir kitais Lietuvos dailės istorijai svarbiais kūriniais, atstovaujančiais ne tik juos sukurtus žinomus ir nežinomus autorius, bet ir gerokai apnaikintą dvarų kultūrą. Šalia Vilniaus meno mokyklos tradicijas tęsusių Kanuto Rusecko („Pjovėja“), Vincento Slendzinkio („Senutė veria adatą“) chrestomatinių kūrinių itin įdomūs prancūzų neoklasicizmo atstovo Francois Xavier Fabre‘o nutapyti Oginskių portretai, kiti kūriniai – nors ne visi pasižymintys nepriekaištingomis meninėmis formomis, tačiau turintys didelę istorinę vertę Lietuvos kultūrai.

REKLAMA

 

Istorinių eksponatų fone įdomiai atrodo ir šiuolaikinės dailės kūriniai – visų pirma tarptautinio medalių simpoziumo tradiciją fiksuojanti ekspozicija su Jurgio Mačiūno medaliu – šokolado plytele ar dirbtiniu apetitą žadinančiu zefyru.

 

Muziejaus parodinę veiklą paryškino nauja, kaip tik rugsėjo 14 d. atidaryta paroda – „Telšiai Lietuvos archyvų dokumentuose“, kurioje pristatomos XVII-XX a. pradžios dokumentų faksimilės ir kuri vėliau bus eksponuojama ir kituose Žemaitijos miestuose ir miesteliuose.

REKLAMA

 

Valentinas Masalskis

 

Gyčio Padegimo laboratorija "Vaizduotės ugdymas"

 

Ceremonija su studijos "Savi" artistais

 

Vakarinė Telšių teatro festivalio programa prasidėjo režisieriaus Romualdo Juknevičiaus skulptūrinio biusto atidengimu Telšių Žemaitės teatro fojė. Skulptoriaus Romualdo Kvinto nulietą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jau prieš kurį laiką pastatyto garsiojo režisieriaus portreto antrininką pristatė ir atidengė režisierės Laimutės Pocevičienės vadovaujamos vaikų ir jaunimo teatro studijos „Savi“ artistai, teatralizuota deklamacija dar kartą priminę Telšių dramos teatro istoriją, taip pat ir Telšių rajono savivaldybės meras Almantas Petkus bei viena pirmųjų Telšių dramos teatro aktorių Regina Vosyliūtė – nepaprastai šviesi asmenybė, menanti daugybę neįkainojamų detalių iš miesto ir teatro praeities.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Prie Romualdo Juknevičiaus biusto - aktorė Regina Vosyliūtė

 

Antrąjį festivalio vakarą organizatoriai pristatė du giminingų sielų menininkus, pastaraisiais metais pradėjusius ir daug žadantį kūrybinį bendradarbiavimą. Ryškiai praėjusio sezono kontekste išsiskyrusi šokėja ir choreografė Loreta Juodkaitė – ambicingas Lietuvos šiuolaikinio šokio kultūros vardas. Vilniaus „Menų spaustuvės“ inicijuotas L. Juodkaitės monospektaklis „Salamandros sapnas“ sukėlė nuostabą tarp šokiu besidominčių sostinės žmonių ir jau spėjo pabuvoti užsienyje. V. Masalskio – režisieriaus-konsultanto ir dailininkės Renatos Valčik padedama, L. Juodkaitė sukūrė asociatyvų, ryškios choreografinės formos spektaklį, kuris, pakylėtas ant Telšių teatro scenos, nors ir netekęs to betarpiško energetinio tunelio, siejančio šio spektaklio gimtosios vietos – Menų spaustuvės Kišeninės salės – atlikėjus ir žiūrovus, vis dėlto įsiskverbė į daugumoms žiūrovų estetinės suvokos lauką.

REKLAMA

 

Loreta Juodkaitė "Salamandros sapne"

 

Iš kompozitoriaus Mariaus Baranausko rituališkų, įtaigiai supintų garsų palaipsniui išsiskleidęs šokėjos kūnas – ši „Sapno“ dalis, kaip ir premjeros metu, taip ir Telšių festivalyje pasirodė kiek per ilga – netrukus jau hipnotizavo fantastiškais, antžmogiškais šokėjos sukiniais, juo labiau traukiančiais akį, nes greta techninės meistrystės buvo galima justi ir maksimaliai L. Juodkaitės transliuojamą dvasinę energiją, įskeliamą ir vis intensyvėjančią susijungus technikai, artistiškumui ir įtikėjimui savo menu – o tai retai įvyksta šiuolaikinio šokio seansuose. Tik dvi pirmąsias „Salamandros sapno“ dalis jungiantis elementas – būtinas techniškam sukinių efektui sudaryti specialios avalynės pakeitimas – galėtų būti labiau apgalvotas ir režisūriškai motyvuotas, nes buitiškas, kad ir dvasiškai susikoncentravus atliekamas apsiavimo veiksmas sutrikdo tą ilgai ir sunkiai pirmojoje dalyje kurtą energetinę žiūrovus ir atlikėją sujungusią giją, atrodo nenatūraliai deklaratyvus.

REKLAMA

 

Paskutinė „Salamandros sapno“ dalis priminė performansą – susivyniojusiu į traškų rusvą popierių, L.Juodkaitė, vaduodamasi iš šio kokono, kūrė įdomius skulptūrinius pavidalus, kurio siluetai, panirę į kontrastingą, paslaptingą apšvietimą, leido pajusti vadavimosi iš kiauto, įprasto konteksto ir visokiausių kitų apribojimų ir suvaržymų skleidžiamą įtampą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Nuolankioji“ – pagal Fiodoro Dostojevskio apsakymą kaskart žiūrovų akyse kuriamas V. Masalskio sielos apsinuoginimo ir išpažinties seansas, atveriantis žmogaus dvasinio ribotumo paliekamus skaudulius ir išsakomas su maksimaliu aktoriaus atsidavimu tam, ką jis daro scenoje, dar kartą atskleidė didžiulę atsakomybę, kurią aktorius jaučia, pasirodydamas žiūrovams – šių misionieriškų įsipareigojimų užkulisiai bent trumpam buvo praverti po spektaklio įvykusiame žiūrovų ir aktoriaus susitikime.

REKLAMA

 

Valentinas Masalskis "Nuolankiojoje"

 

Po pagrindinės festivalio programos vėl vyko neformalūs dalyvių ir svečių pokalbiai, kuriuos pradėjo energingas jaunųjų artistų iš studijos „Savi“ prisistatymas su dainomis bei ekrane demonstruojamu intensyvios veiklos foto metračiu, lydimu aktyvių jaunųjų aktorių komentarų bei gyvos reakcijos.  

 

"Savi"

Audingos Adomaitytės nuotraukos

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų