Praėjusią parą užfiksuotas itin galingas 25-ojo Saulės ciklo žybsnis, kurio didžiausia reikšmė buvo pasiekusi net X8.8 klasę. Tai yra intensyviausias nuo 2017 metų ir 17-as pagal intensyvumą kada nors užfiksuotas Saulės žybsnis.
Savaitgalio šiaurines pašvaistes nulėmė keletą kartų silpnesni Saulės žybsniai. Jeigu šis žybsnis būtų nukreiptas tiesiai į Žemę, maždaug po dviejų parų ar negi dar greičiau vėl galėtume tikėtis ryškių Šiaurės pašvaisčių.
Nors tokie intensyvūs Saulės žybsniai yra retas reiškinys, specialistai ramina, kad tai normalus reiškinys
„šiuo metu išgyvena savo aktyvumo piką, kuris tęsis dar apie metus–du. Saulės aktyvumo ciklai trunka apie 11 metų. Žybsniai sukelia Saulės vėją, kuris maždaug po 2 parų pasiekia mūsų planetos magnetosferą ir aplink poliarinius regionus esančius viršutinius atmosferos sluoksnius, todėl danguje matome švytėjimą – šiaurines pašvaistes. Kuo Saulės vėjo dalelių srautas intensyvesnis, tuo pašvaistės mūsų platumoje ryškesnės ir apima didesnę dangaus skliauto dalį“ – rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Toks reiškinys labiausiai tikėtinas vasarą. Jį pažinsite danguje pamatę sidabriškuosius debesis, retais atvejais kartu su Šiaurės pašvaiste.
Artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje bus galima užfiksuoti itin retą reiškinį
„Orai ir klimatas Lietuvoje“ praneša, kad artimiausiomis savaitėmis (labiau tikėtina birželį–liepą) Lietuvoje bus galima užfiksuoti itin retą reiškinį – sidabriškuosius debesis.
„OSWIN-VHF radaras šiandien aptiko pirmuosius sidabriškųjų debesų signalus mezosferos viršutinėje dalyje (t. y. atmosferos sluoksnis ~82-84 km aukštyje). Su pačiomis šviesiausiomis naktimis pamažu prasideda sidabrų debesų (NLC) sezonas.
Lietuvoje išvysti NLC (birželį-liepą) nėra retas reiškinys. Kur kas retesnis – juos pamatyti ryškius ir labai aukštai virš horizonto. Taip nutinka iki keleto kartų vasarą, dažniau liepos pirmoje pusėje. Na, o labai retas reiškinių derinys būtų – sidabriškieji debesys + šiaurinė pašvaistė (viename kadre)“, – rašoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pranešime.
„Orai ir klimatas Lietuvoje“ pastebi, kad ryškesni NLC paprastai matomi Saulės aktyvumo minimumo metu. Tuo tarpu, ryškios šiaurinės pašvaistės būna Saulės aktyvumo maksimumo metu, todėl vienu metu šie du reiškiniai pasitaiko retai.
Lietuvoje abu reiškiniai vienu metu buvo stebėti 2005 m. birželio 14–osios naktį.
