Anot jo, teismui parodymus davė penki iš šešių į teisiamąjį posėdį pašauktų liudytojų.
Apklausti bendrovės „Klaipėdos vanduo“, taip pat Klaipėdos savivaldybės specialistai, dabar jau buvęs vienas iš Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos regiono vadovų Romualdas Dužinas.
„Buvo šaltas dušas, kai sužinojom ir išgirdom. Sužinojom, kad buvo ištisai leidžiamos nuotekos nevalytos į Kuršių marias. Sunku buvo tikėt, nes įmonė, reikia pasakyt, geranoriškai atsiliepdavo, jei iškildavo problemos, visuomet neatsisakydavo pateikt dokumentus ir visa kita“, – penktadienį teisme sakė R. Dužinas.
Anot jo, „tikrai nebuvo tokio įtarimo, kad būtent buvo daroma taip“.
Kaip informavo teismas, į dalį pateiktų proceso dalyvių klausimų liudytojai atsakyti negalėjo, teigė, kad klausimai pateikti ne pagal jų kompetenciją arba konkrečių įvykių detalių neprisiminė.
Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Anksčiau įvykusio teisiamojo posėdžio išvakarėse buvo pateikti keli prašymai, tarp kurių ir prašymas inicijuoti kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, apimančio dešimtį probleminių klausimų, susijusių su prieštaravimais tarp Europos Sąjungos (ES) ir šalies teisės aktų.
Sprendimą dėl kreipimosi į ESTT teismas skelbs ir po pertraukos prie šios bylos grįš rugsėjo 11 dieną.
