• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tyrimas atskleidžia, kad lietuviai bene labiausiai iš pasaulio tautų bijo, kad jų darbo vietą atims... robotai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad jei Lietuva nori būti konkurencinga pasaulyje, jai būtina žmones keisti robotais, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad lietuviai liks be darbo.

Tyrimas atskleidžia, kad lietuviai bene labiausiai iš pasaulio tautų bijo, kad jų darbo vietą atims... robotai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad jei Lietuva nori būti konkurencinga pasaulyje, jai būtina žmones keisti robotais, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad lietuviai liks be darbo.

REKLAMA

Tyrimų bendrovė „Wellcome Trust“ skelbia, kad lietuviai užima trečią vietą tarp šalių, kurių gyventojai pesimistiškiausiai vertina mokslo ir technologijų įtaką jų darbo vietai. Už lietuvius tik daugiau prancūzų ir latvių galvoja, kad jų darbo vietą atims robotai.

Lietuva atsilieka dešimtis kartų

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui tv3.lt sakė, kad robotai Lietuvoje nėra taip plačiai naudojami kaip Vakarų Europoje, bet jų daugėja.

„Ypač pastaraisiais metais, kai brangsta darbo jėga ir vis didesnė dalis įmonių investuoja į automatizaciją ir robotizaciją“, – teigė Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomisto teigimu, įmonės pradėjo daugiau investuoti į robotizaciją prieš 4–5 metus.

Lietuviškos robotų gamintojos „Factobotics“ vadovas Justinas Katkus pasakojo, kad šalies robotizacija matuojama robotų skverbties rodikliu. Jis nurodo, kiek 10 tūkst. darbuotojų tenka robotų.

REKLAMA

„Europos vidurkis artėja prie 100, Vokietija yra vienareikšmė lyderė Europoje – virš 400. Lietuva šiuo metu artėja prie 10. Tai, tiek palyginus su Europa, tiek su lyderiaujančia Vokietija, mes beprotiškai atsiliekame“, – konstatavo J. Katkus.

Pašnekovo teigimu, Pasaulinis Ekonomikos Forumas viena didžiausių Lietuvos problemų įvardijo didelę priklausomybę nuo rankinės darbo jėgos. Pasak J. Katkaus, didelė priklausomybė nuo rankų darbo verčia Lietuvą nekonkurencinga valstybe pasaulyje.

REKLAMA
REKLAMA

Būsto paskolą jums suteiks robotas

J. Katkus portalui tv3.lt pasakojo, kad dažnai robotai atlieka žmonėms fiziškai sunkius ar net kenksmingus darbus, pavyzdžiui, perkelia cemento maišus, dažo, klijuoja produktus ir pan. Robotai taip pat mėgstami metalo pramonėje, baldų ir logistikos sektoriuose.

„Tačiau reikėtų kalbėti ne tik apie fizinius robotus. Turėtume pradėti apie robotus-kompiuterines programas, kitaip vadinamą dirbtiniu intelektu“, – sakė J. Katkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas dėstė, kad tokie robotai skirti automatizuoti biuro darbą.

„Robotai gali atlikti tą darbą šiek tiek geriau ir greičiau. Įmonės daro taip, nes neranda žmonių, arba jie atlieka darbą labai lėtai, tad jos čia turi galimybę išnaudoti robotų technologiją“, – tvirtino J. Katkus.

Anot robotų specialisto, tokio technologijos populiarios užsienyje, tačiau po truputį skinasi kelią ir Lietuvoje.

 

J. Katkaus teigimu, komerciniai bankai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje jau išbando automatines lizingavimo robotus, kuris, išanalizavęs žmogaus duomenis, nuspręs, ar suteikti jam paskolą. Draudimo įmonės imsis panašių procesų kaip draudimo žalų analizė, draudimo situacijų analizės.

REKLAMA

„Jau 2016 metais Didžiojoje Britanijoje turėjome labai įdomų atvejį, kai devyniolikmečio suprogramuotas kompiuterinis robotas padėjo žmonėms neteisingai gavusiems parkavimo baudas surašyti ir apginti jų atvejus, beje labai sėkmingai, atgavęs žmonėms apie 4 mln. svarų sterlingų”,  – pasakojo J. Katkus.

 

(Ne)visi gali jaustis saugiai

„Jokių“, – paklaustas, kokių profesijų atstovai gali jausti saugiai, kad robotai neatims jų darbo vietos.

REKLAMA

Banko ekspertas pastebi, kad, pavyzdžiui, jau kasdiene paslauga tapusios savitarnos kasos yra robotizacijos proceso dalis, kai žmogus (kasininkas) pakeičiamas tą patį darbą atliekančiu robotu (savitarnos kasa).

Ž. Maurico teigimu, tai tik pradžia – robotizacija tik stiprės, tačiau išliks keletas sričių, kurioje visada labiau bus vertinamas žmogus.

„Viskas, kas susiję su menu, su kultūra, kur reikia kūrybos arba tų pačių robotų kontroliavimo ir valdymo, strateginių sprendimo koordinavimo“, – svarstė Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J. Katkaus tvirtinimu, robotai nepakeis tų žmonių, kurių darbas reikalauja žmogiško kontakto, pavyzdžiui, psichologas, slaugos konsultantas, tiesiogiai su klientais bendraujantys specialistai.

„Per artėjančius 10 metų tai nebus perkandama sistemoms, todėl yra daug sričių, kur žmonės dar ilgą laiką gali būti ramūs“, – kalbėjo robotų specialistas.

Robotai yra būtinybė

Tačiau J. Katkus sako, kad baimė, jog robotai atims darbo vietas, yra neapgalvota.

„Niekas pramonėje negalvoja, kad robotai atima darbo vietas. Priešingai – robotai kuria darbo vietas“, – įsitikinęs pašnekovas.

REKLAMA

Anot J. Katkaus, robotai pirmiausia padės išlaikyti esamas darbo vietas ir pavers įmones konkurencingesnėmis.

„Jei įmonės išliks konkurencingos, tai išliks ir darbo vietos“, – sako specialistas.

Pasak jo, robotai darbą daro našesnį, tad įmonė gali sukurti daugiau pridėtinės vertės, sukurdama daugiau pridėtinės vertės – daugiau uždirba ir gali plėstis, išlaikyti ne tik esamus darbuotojus, bet pasisamdyti ir naujų.

Robotų specialisto teigimu, Europos Komisija darbo skaitmenizaciją ir robotizaciją mato kaip vieną iš prioritetinių sričių, nes tai leistų Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai, išlikti konkurencingoms pramonėje ir sėkmingai konkuruoti su Kinija, kuri jau dabar yra stipriai pažengusi pramonės robotizacijoje.

REKLAMA

„Reikia sąmoningai nuspręsti, kokioje pozicijoje mes norime būti. Ar mes norime būti technologinė periferija, kuri remiasi pigia darbo jėga, šiek tiek atsiskiedžia importuojamais ukrainiečiais, kurie yra įsilieję į darbo rinką. Ar mes norime skaitmenizuotis ir robotizuotis ir dalyvauti pasauliniame žaidime“, – kalbėjo J. Katkus.

Robotų specialisto teigimu, pagal robotų skverbtį Lietuva Europos vidurkį pasieks ir pralenks per artimiausius 5–10 metų. J. Katkaus teigimu, robotizacijos bijoti neverta.

„Jeigu pasikalbėtume su savo seneliais, kaip jie jautėsi, pirmą kartą įsėdę traktorių. Tikriausiai nė vienas iš jų vėliau nenorėjo grįžti prie laukų arimo su arkliais. Čia yra tas pats. Žmonės persėdę į automobilį nebenori joti arkliu, jei tai nėra pramoginis užsiėmimas. Daugumoje procesų, kurie būna suskaitmenizuoti ar surobotizuoti, žmonės nebenori grįžti atgal“, – tvirtino J. Katkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų