• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liepos 11-12 d. Lietuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, o apie tai, kodėl Ukraina dar nėra NATO ir ko galima tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

Liepos 11-12 d. Lietuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, o apie tai, kodėl Ukraina dar nėra NATO ir ko galima tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

REKLAMA

Kiek anksčiau Dalia Grybauskaitė per Vilniaus universiteto organizuotą diskusiją sakė, kad, deja, NATO sprendimai Rusijai užpuolus Ukrainą, yra nepakankami.

„Sprendimai, kurie priimami šiandien ir dėl kurių deramasi NATO vadovų susitikimui, jau dabar nepakankami dar prieš priimant sprendimą dėl jų. Jeigu pažiūrėtume tiesiai ir tiksliai į detales, mes matome, kad kalbama apie Madrido vadovų susitikimo sprendimą įgyvendinimą, o ne apie kažką naujo. Kažkokios mažos įgyvendinamosios detalės. Gražūs žodžiai deklaracijose. Bet ar Ukraina bus priimta, pakviesta? Tikriausiai bus pasitelktas gražus žodynas ir sudėtinga diplomatinė kalba, kad kiekvienas galėtų pasiimti tai, kas jam svarbu, ir galėtų paaiškinti namuose. Bet atviro, tikro pakvietimo nebus. Tokia mano prognozė. Ir tai vėl bus klaida, mes vėl nesugebėsime atgrasinti Rusijos“, – apgailestavo politikė. 

Visą straipsnį galite rasti čia.

LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ Rasos Tapinienės Gitanas Nausėda buvo paklaustas, ar susitikime Vilniuje nepakviesti Ukrainos į NATO yra klaida, Lietuvos prezidentas sakė:

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmiausia, kaip mes suprantame tą pakvietimą. Visi tartum sutariame, kad nepakvietimas dabar pripažįstamas visų, tarp jų ir ukrainiečių, nes šalis kariauja. 5-asis straipsnis turėtų būti iš karto aktyvuotas, tai reikštų, kad turbūt prasideda Trečiasis pasaulinis karas, kitaip sunku būtų tai įvardinti. Bet mes tikrai norime, kad būtų signalų, kurie rodytų ne kažkokias mistines atviras duris, bet signalų, kurie rodytų, kad Ukraina žengia didelį žingsnį NATO link, dar netapdama NATO nare. Tai ir Ukrainos NATO taryba, tai ir didesnė parama, saugumo garantijos, pagaliau, manau, atsiras tam tikra formuluotė, tiesiogiai skirta Ukrainos perspektyvai. Bent jau šiuo metu Briuselyje visi ambasadoriai dalyvauja ir labai aktyviai ieško sprendimo, kuris tenkintų visas puses“.

REKLAMA

Perklaustas, kokia galėtų būti siūloma Lietuvos formuluotė, G. Nausėda sakė: „Šitas dokumentas, kurį mes vadiname NATO viršūnių susitikimo komunikatu, yra tartum toks sriubos puodas: yra verdamas gana ilgą laiką ir tame dalyvauja ir ministrai, ir ambasadoriai, ir prezidentas, galbūt ne tiesiogiai redaguodamas tekstą, bet vykdamas į užsienio valstybes, diskutuodamas, ieškodamas pritarėjų vienai ar kitai idėjai, tą aš dariau gana intensyviai. Po to tas puodas išverdamas ir jau NATO viršūnių susitikimo metu nėra įprasta labai smarkiai redaguoti arba iš naujo pradėti diskusijas, bet viskas yra įmanoma.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu, sakykime, atsiras nemažai valstybių, galvojančių, kad mes nepadarėme iki galo tai, ką galėjome padaryti, diskusijų gali kilti ir NATO viršūnių susitikimo metu. Aš nematau čia nieko tokio, kažkokio išskirtinumo. Taip kad kovosime toliau, Lietuva kartu su kai kuriomis kitomis valstybėmis yra tarp tų, kurie entuziastingiausiai pasisako už tinkamas formuluotės – drąsios, adekvačios – suradimą ir taikymą Ukrainai“.

Kitą savaitę Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas turi tapti aiškiu žingsniu į priekį nustatant Ukrainos perspektyvas Aljanse, taip pat ir NATO laikyseną dėl Rusijos keliamos grėsmės, sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bet kokiu atveju, kaip bebūtų susiderėta šiomis paskutinėmis dienomis  – suprantame visi, kad derybos vis dar vyksta ir kai kurie sprendimai gali būti priimti paskutinėmis dienomis, kaip tai įprastai ir būna – bet kokiu atveju, NATO summitas turi tapti aiškiu žingsniu į priekį, kalbant ir apie Ukrainos NATO perspektyvą, tiek ir apie visą NATO laikyseną Rusijos grėsmės atžvilgiu“, – LRT radijui trečiadienį tvirtino Seimo pirmininkė.

Pasak jos, stebima, kad Rusija „didina savo karines apsukas“ ir yra nusiteikusi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais.

„(...) turime į tai reaguoti taip pat adekvačiai, visiškai racionaliai vertindami rizikas ir pavojus“, – sakė ji.

REKLAMA

Kyjivas tikisi aiškaus Ukrainos kvietimo į NATO po to, kai baigsis šalies karas su Rusija. Ši šalis į Ukrainą įsiveržė pernai vasarį. 

Didžiosios Vakarų šalys kitą savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime daugiau dėmesio norėtų skirti praktiniam Aljanso ir Ukrainos bendradarbiavimo stiprinimui.

Prezidentas G. Nausėda interviu BNS pripažino, kad klausimas dėl NATO pozicijos Ukrainos perspektyvų Aljanse atžvilgiu nėra išspręstas, tačiau jis tikisi, kad artimiausiomis dienomis „mes vis dėlto rasime tas formuluotes, kurios bus nenuviliančios ukrainiečių ir kad jos pasakys daugiau negu tai, ką esame įpratę sakyti“.

Tuo metu Amerikos prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, nepaisant Rusijos invazijos, nesiims specialių priemonių, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO. Anot JAV vadovo, ukrainiečiai „turi atitikti tuos pačius standartus“.

Žinot ką, eikit su tuo įstojimu kur nesimato. Nori žmonės taikos, o ne pragaro katilo. Kažkam karas labai reikalingas. Gal tiem už balos. Nes ta šalis tik iš karų pelnosi.
Aš nenoriu karo. Noriu taikos.
apgailėtinas pasaulis
apgailėtinas pasaulis
tai jeigu ukrainą priims į nato, tai bus saugiau kam?, tai ir panašu, kad automatiškai visos šalys, įskaitant baltijos, bus įtrauktos į karo mašiną. o kam to reikia? mūsų "valdžia" itartinai dantis sukandusi stena ir gražo rankas del ukrainos istojimo, bet tikiuosi nato vadovai yra protingi, nepriims tokio sprendimo, nebent jau viskas suplanuota
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų