• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujai pastatytų grupinio gyvenimo namų Švenčionyse atidaryme penktadienį dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad grupinio gyvenimo namų žmonėms su negalia kūrimas yra vienas svarbiausių pertvarkos žingsnių.

Naujai pastatytų grupinio gyvenimo namų Švenčionyse atidaryme penktadienį dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad grupinio gyvenimo namų žmonėms su negalia kūrimas yra vienas svarbiausių pertvarkos žingsnių.

REKLAMA

„Žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos tikslas – atsisakyti žmogaus teises ir laisves pažeidžiančių didelių globos namų ir suteikti galimybę intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, būti jos dalimi, gauti reikalingas paslaugas, tapti savarankiškais. Grupinio gyvenimo namai būtent ir suteikia šias galimybes“, – sako M. Navickienė.

Pasak SADM, ministrė pabrėžia, jog grupinių gyvenimo namų kūrimas yra „vienas svarbiausių institucinės globos pertvarkos žingsnių, garantuojančių ne tik žmonių su negalia teisių užtikrinimą, bet ir gyvenimo kokybės bei įtraukties sėkmę“.

REKLAMA
REKLAMA

Nijolės Genytės socialinės globos namų ES bei valstybės lėšomis pastatytuose grupinio gyvenimo namuose nuo spalio mėnesio gyvena 10 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia. Jų statyba ir įrengimas kainavo beveik 800 tūkst. eurų.

REKLAMA

Iš viso Lietuvoje jau veikia 53 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 462 asmenys. 

N. Genytės socialinės globos namai yra vienintelė vaikų ir jaunimo bei suaugusių žmonių su negalia pertvarkoma įstaiga Vilniaus regione, kuri dalyvauja institucinės globos pertvarkos procese Vilniaus regiono mastu.

Šie globos namai jau turi du veikiančius grupinio gyvenimo namus, kuriuose gyvena 14 suaugusių žmonių su negalia ir  bendruomeninius vaikų globos namus vaikams su negalia.

REKLAMA
REKLAMA

Per vizitą Švenčionių rajone ministrė M. Navickienė taip pat aplankė savivaldybės Švenčionėliuose įkurtus bendruomeninius vaikų globos namus, veiklą pradėjusius rugsėjo mėnesį. Juose gyvena aštuoni vaikai, netekę tėvų globos. Bendruomeninių vaikų globos namų Švenčionėliuose statyboms ir įrengimui išleista 310 tūkst. eurų ES lėšų.

Kaip skelbia ministerija, žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos procesas apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą. Negalią turintiems žmonėms atsiveria galimybė gyventi bendruomenėje, gauti joje pagalbą, atliepiančią jų asmeninius poreikius, taip pat įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą. Dar vienas privalumas – gyvenant bendruomenėse, ugdomas žmonių su negalia savarankiškumas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viena iš šio proceso krypčių – su apgyvendinimu susijusių paslaugų plėtra, kuri apima individualių paslaugų teikimą apsaugotame būste, savarankiško ir grupinio gyvenimo namuose.

Kita kryptis apima paslaugų plėtrą, susijusią su asmenų savarankiškumo įgūdžių ugdymu ir kasdienių poreikių tenkinimu teikiant asmeninės pagalbos – asmeninio asistento, pagalbos priimant sprendimus, įdarbinimo su pagalba, socialinių dirbtuvių paslaugas.

Kad ir kokie geri tikslai be būtų, dažnai jie tampa kažkieno grobio ir pasipelnymo objektu. Kas dedasi dabar senelių namuose. Kas dedasi vaikų namuose ar šeimynose. Visi mes matome pinigus, o ne žmogų. Senelių namuose visomis išgalėmis siekiama, kad senelis atiduotų savo turta ir kuo greičiau iškeliautų į aną pasaulį. Jie tiesioginia šio žodžio prasme marinami. Jais niekas nesirūpina, duodami medikamentai, kurie yra netinkami ir senelio negydo, bet jam kenkia, Koks be būtų virusas, visie jie atsiranda senelių namuose. Pastovūs gaisrai senelių namuose. Visiška betvarkė ir seneliai palikti likimo valia. Netgi teko girdėti, kaip laidojimo namų savininkas ateina į senelių namus ir nurodo kuriuos senelius jis norėtų sekančiai dienai pasiimti į savo laidojimo namus. Tai yra tiesiog susitarimas, kuriuos senelius laikas pasiūsti anapilin. Todėl namanau, kad ir naujų gyvenimo namų kūrimas ką nors pakeis šioje supuvusioje sistemoje. Taip tai gražus ir sveikintinas pavyzdys iš kitų europos sąjungos valstybių, tačiau su mūsų žmonių mentalitetu yra tragedija. Tragedija yra tame, kad nebeliko žmogiškumo, nebeliko realigijos, tapo mūsų dievu - pinigai ir turtai. Mes tapome be galo gobšūs ir godūs. Šiandiena ne Dievas mums įsakymus kuria, bet mes jam. Tad mes kuriame įstatymus ir įsakymus net savo kūrėjui ir mūsų būsimam teisėjui. Supratu, kad tokiais įsakymais ir įstatymais galime tik patys ir vadovautis, Dievui mūsų įstatymai nereikalingi ir jis mus vertins pagal savo įsakymus.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų