• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje ruošiamasi keisti organų donorystės modelį – pagal numanomo sutikimo modelį visi žmonės būtų laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai to atsisakiusiuosius. Vis tik nestinga siūlančių su šia idėja neskubėti, mat organų donorystė šiemet ir taip jau patyrė didelį smūgį – dėl pasklidusios netikslios informacijos žmonės puolė atsisakyti būti donorais, sumažėjo transplantacijų skaičius.

Lietuvoje ruošiamasi keisti organų donorystės modelį – pagal numanomo sutikimo modelį visi žmonės būtų laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai to atsisakiusiuosius. Vis tik nestinga siūlančių su šia idėja neskubėti, mat organų donorystė šiemet ir taip jau patyrė didelį smūgį – dėl pasklidusios netikslios informacijos žmonės puolė atsisakyti būti donorais, sumažėjo transplantacijų skaičius.

REKLAMA

Seime svarstomas grupės parlamentarų inicijuotą projektą, kad donoru gali būti kiekvienas asmuo, kuris nėra iš anksto pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai. Vis tik net jei žmogus ir nebūtų išreiškęs valios dėl donorystės, dėl to būtų atsiklausiama artimųjų. 

Tad nors ruošiami pakeitimai iš esmės tik minimalūs, jie jau spėjo sukelti sąmyšį visuomenėje. Dar pavasarį pasklidus klaidingai informacijai, kad modelis keičiamas jau nuo liepos 1 d., žmonės ėmė gausiai pildyti atsisakymo būti donorais prašymus. Medikai gi pažymi, kad to kaina gali būti labai didelė – įsibaiminę donuoti žmonės gali atimti viltį pasveikti sunkiais sergantiems ligoniams.

REKLAMA
REKLAMA

Tikina, kad kardinaliai nieko nekeičia

Šiuo klausimu trečiadienį diskutuojant Sveikatos reikalų komitete įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Jurgita Sejonienė tvirtino, kad šiuo metu siūlomas numanomo sutikimo modelis galioja de facto.

REKLAMA

„Donoro kortelę turiu, bet dabartinis įstatyminis reguliavimas iš esmės neveikia. Žinau, kad jei mane ištiktų smegenų mirtis arba širdies sustojimas, gydytojai visada atsiklaustų mano artimųjų, kaip numatyta įstatyme. (…) Dabar įstatymo projekte yra numatyta, kad žmonės galėtų išreikšti aktyvų nesutikimą“, – aiškino ji.

Parlamentarė pridūrė, kad jos siūlomas modelis iš esmės dabartiniame reguliavime nieko nekeistų, gydytojai bet kuriuo atveju turėtų atsiklausti artimųjų, ar jie sutinka donuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) vadovė Audronė Būziuvienė patvirtino, kad šiandien asmenys gali užpildyti formas tiek dėl sutikimo, tiek nesutikimo organų donorystei. Tačiau, jos manymu, donorystės modelis įstatymiškai vis tik turėtų būti keičiamas tik tada, kai visuomenė tam būtų pasiruošusi. 

„Šiandien yra taip, kad užpildomas tiek sutikimas, tiek nesutikimas, klausiama artimųjų. De facto ir turime numanomo sutikimo modelį, bet jis pas mus teisiškai kažkodėl buvo pavadintas kitaip. (...)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei užpildžiau sutikimą, gydytojai informuoja šeimą, kad gali pradėti donorystės procesą. Ir tik tais atvejais, jei šeima labai protestuos, gerbdami jų apsisprendimą gydytojai etiškai su jais nekovos. Tais atvejais, kai neturime sutikimo, tada klausiame šeimos sutikimo“, – kalbėjo ji.

Kaina gali būti didžiulė

Per metus statistiškai Lietuvoje diagnozuojama apie 115 smegenų mirčių per metus, šiais metais jų buvo tik 88. Efektyvių donorų statistiškai per metus yra apie 45, šiais metais – jau 34. Per metus yra atliekama iki 500 transplantacijų.

REKLAMA

„Šiandien yra atlikta 326, bet laukiančių irgi yra, tai reiškia, transplantacijų turime padaryti daugiau. Tam, kad būtų efektyvūs, potencialių donorai, pirmiausia svarbus yra artimųjų pritarimo donorystei. Pernai šis rodiklis Lietuvoje šoktelėjo iki 38 proc., kai šiaip statistiškai geras rodiklis būtų, kad rodiklis neviršytų 25 proc. Tad mūsų visų įdirbis ir jėgos turėtų būti skirtos tam, kad šeimos žinotų ir nebijotų pasakyti donorui „taip“, – kalbėjo A. Būziuvienė.

REKLAMA

Ji apgailestavo, kad organų donorystei šiemet jau buvo suduotas smūgis, kai vos pasirodžius minimaliai netiksliai informacijai žmonių apsisprendimas iškart susvyruoja.

„Turime šių metų kovo mėnesio pavyzdį, kai visuomenę pasiekė netiksli informacija, kad nuo šių metų liepos mėnesio yra keičiamas sutikimo modelis. Kilo labai didelis priešpriešinis elgesys – per 3 mėnesius buvo užpildyta daugiau nei 5 tūkst. nesutikimų, artimųjų  atsisakymas buvo šoktelėjęs iki daugiau nei virš 40 proc., tuo laikotarpiu ir transplantacijų skaičius buvo ryškiai sumažėjęs“, – pasakojo NTB vadovė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, tai tik parodo, kiek visuomenė dar yra nepasiruošusi, neturėjo informacijos, kaip pereisime prie naujo modelio, kas keisis, kas nesikeis. 

„Matyt, šiuo metu, kol nesustygavome visų procesų, kuo daugiau donorų identifikavimo, kokybiško išlaikymo, transplantacijų plėtros, modelio pakeitimas nespartins donorystės ir transplantacijos proceso. Ir jo nereikia ištraukti kaip atskiro elemento, turime kompleksiškai sustiprinti visą sistemą ir kai visuomenė žinos, kad donorystė yra svarbu, nežinau, ar nebereiks svarstyti, kad turime keisti pavadinimą. Nes sistemoje niekas nesikeičia, viskas veikia ir šiandien“, – pastebėjo A. Būziuvienė.

REKLAMA

Prašo gydytojų nepaversti įkaitais

Tokiai pozicijai antrino ir Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas doc. Evaldas Padervinskis.

„Pradėjus kalbėti plačiau apie donorystės modelio pokyčius, mūsų komandos, ne vienus metus aktyviai dirbančios su donorais, su artimaisiais aiškiai pajuto tendenciją, vertinant pacientų artimųjų atsisakymus. (...)

Žmonėms greičiausiai yra sunku suprasti teisinė bazę ir dėl bet kokių aštresnių diskusijų jiems darosi neaišku, neramu. Ir tas neramumas sunkią valandą, kai reikia priimti sprendimus dėl artimojo, žmonėms yra pakankamai sudėtinga tą padaryti. Grynai jaučiame tą pokalbio metu. Ar tai bus numanomas modelis, gydytojai nekovos su paciento artimaisiais ir nedarys prievartinių sprendimų. Nesinorėtų, kad gydytojams tektų daryti tokius sprendimus“, – kalbėjo ligoninės atstovas.

REKLAMA

Pasak jo, tyrimo metaanalizės duomenys juo labiau rodo, kad sistemos statistiškai patikimai reikšmingo skirtumo tarp modelių nėra, tad labiau verta investuoti į jau esamą struktūrą.

Visuomenė ir taip įsiaudrinusi

Asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės teigimu, nesvarbu, kad numanomo sutikimo donorystės modelis yra geras, bet vien jo pakeitimas situacijos nepagerins.

„Vien kalbėjimas apie tai davė didžiulę žalą, iš šios duobės organų donorystei išlipti ir grįžti į buvusį lygį prireiks bent 2–3 metų. Skuboti ir neapgalvoti sprendimai padaro tokius dalykus, kurie tiesiogiai atsiliepia pacientams, kurie laukia transplantacijos ir jų artimiesiems. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turime įvertinti ne tik dokumento struktūrą, bet ir visą situaciją, kas vyksta Lietuvoje ir aplink. Kovidas, skiepai, neramumai Ukrainoje labai įaudrino visuomene, o dabar dar paskelbiama, kad nuo liepos 1 d. bus numanomos donorystės modelis“, – kalbėjo ji. 

Bijo, kad tik supriešins medikus ir pacientus

Su transplantuotu organu nuo 2007 metų gyvenantis ir organų donorystės idėją visuomenei ne vienus metus skleidžiantis Stasys Laniauskas dėl numanomo donorystės modelio išvis buvo kategoriškas.

REKLAMA

Vyras nesutiko, kad siūlomas modelis kažką pakeistų, bet tik supriešins medikus su pacientais, su artimaisiais, todėl rezultatas gali būti tik blogesnis.

„Kalbininko čia dar trūksta, ką reiškia numanomo sutikimo modelis?  Tai reiškia, kad už mane kažkas numano, jei mano artimojo nebus šalia. Šiame amžiuje, kai pakibs internetas, užstrigs ryšys, mes neprisiskambinsime artimajam, sakysime, problema, tai reiškia, kažkas numanė, kad jis yra potencialus donoras, jis sutinka. 

REKLAMA

Buvau pats pirmas, kuris atsisakiau donoro kortelės, kai tik išgirdau apie numanomo sutikimo modelį, tą failą prisegiau, išsiunčiau Prezidentui, Vyriausybei, Seimui, atskiriems Seimo nariams ir išdėsčiau, kodėl tą padariau. Ir nereikia sakyti, kad kvaila visuomenė, kvaili klausimai, kvaili būna atsakymai. 

Jei man pavyks su šiandieniu transplantacijos biuru vėl rasti bendrą kalbą, vėl eisiu sugrįšiu į visuomenę nešdamas šią žinią. Bet jei kažkas už mano artimus, mano vaikus, anūkus kažkas bandys numanyti, dėsiu visas pastangas gindamas savo donoro, donoro artimųjų apsisprendimą“, – dėstė S. Laniauskas. 

REKLAMA
REKLAMA

Neradus artimųjų sprendimo nepriims 

Savo ruožtu konservatorius Linas Slušnys teigė nemanantis, kad vienas toks svarstomas įstatymo pakeitimas galėtų turėti tokį poveikį. 

„Nebūčiau tikras, kad čia kažkuo dėtos įstatymo pataisos, bet vis tik girdžiu, kiek reikia įdėti pastangų žmonių sąmoningumui didinti. (...) Aš situaciją suvokiu taip – jei mirė žmogaus smegenys, vadinasi, žmogaus nėra, reikia rūpintis gyvaisiais. Man tai aišku, bet visuomenė tarsi pavydi, kad po jo artimojo mirties kažkas gaus šansą gyventi. Tarsi jei ne man, tai niekam. 

Ir jaučiu, kad čia ne įstatymo nuostatos, bet šis trendas išplitęs visose srityse – jei padarai gerą žingsnį, sukyla tokios putos, kokių susapnuoti blaiviame prote nesugebėčiau. Tai ir čia yra kažkas panašus įvykę. (...) Donorystė yra patekusi į mitų lauką, nuogirdas, pletkus, kurie nieko bendro neturi nei su įstatymu, nei su šiomis diskusijomis. Ir nežinau, ar įmanoma ką padaryti su to prevencija“, – savo nuomonę dėstė parlamentaras. 

Įstatymo iniciatorė J. Sejonienė sutiko, kad įstatymo įsigaliojimas yra svarstytinas dalykas, tačiau ramino, kad niekas be artimųjų sprendimo organų nepaims.

„Kas bus, jei neras giminių? Tai yra puikus P. Saudargo pasiūlymas – jei per 6 valandas nerandi giminių, kurie įstatyme numatyti, kad galėtų priimti sprendimą, viskas, to sprendimo nėra ir to žmogaus organai nedonuojami. Įstatyme yra aiškiai parašyta.

REKLAMA

Pakeitimų iš esmės jokių nėra – jau dabar turime sistemą, kai visais atvejais atsiklausiama giminių. Jei nėra giminių, klausimas uždarytas, jei yra aktyvus nesutikimas donuoti – viskas, klausimas taip pat uždarytas. Manau, kad nepriklausomai nuo to, kada įstatymas įsigalios, tai niekaip neatleidžia nuo atsakomybės komunikuoti ir aiškinti visuomenei“, – pridūrė parlamentarė. 

NTB vadovė savo ruožtu pastebėjo, kad įstatymo pakeitime turi išlikti galimybė pačiam žmogui užpildyti sutikimą. „Tai dabar yra eliminuota, išbraukta ir dėl to kilo viena didžiausių pasipiktinimo bangų, kodėl dabar viskas yra perkeliama ant jo giminaičio pečių“, – pabrėžė ji.

Kas gali paneigti, kad numirs daug daugiau žmonių dėl donorų reikiamumo. Kaip galima tikėti jumis, kai kasdiena girdim patyčias, įžeidinėjimus, užgauliojimus į paprastų žmonių pusę! Neaišku kur, kam, galimai, bus nugabenta donorų organai. Bus kaip su krauju.. Nenoriu, kad mane mėsinėtų, o ne gydytų... Netikiu jums ir tai liūdna.
Kai šalis skęsta korupcijoje tokie sprendimai yra nusikalstami
Visiskai nepasitikiu, kad zmogui esant potencialiam donorui bus stiprus noras gydyti, ypac sitoj korumpuotoj saly. Be to, yra slepiama, kad organai ispjaunami is dar gyvo zmogaus. Mirusio organai nera tinkami donorystei. Ar tikrai 100 proc esat tikri, kai jums baltaskverniai sakys, kad smegenys numire, kad tikrai taip yra, kai kunas dar gyvas? Be to, nesupratau ponios Sejonienes komentaro, kad donoru galima tapti, kai sustoja sirdis. Sirdziai sustojus reikia gaivinti, o ne organus pjaustyti.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų