Kaip paaiškintumėte, kokia yra problema dėl įtraukiojo ugdymo ir kokia yra jūsų pozicija šiuo klausimu?
Dabartinė situacija būtų diskriminacinė tiek paprastųjų vaikų, tiek vaikų su dideliais poreikiais atžvilgiu. Didelių poreikių vaikai tiesiog negautų paslaugų, palaikymo, nebūtų priemonių ir jie iš dabartinių pakenčiamų arba geresnių sąlygų pereitų į dar blogesnes – į paprastas klases, kur viena mokytoja ir 20–30 vaikų – tai yra mėsmalė ir vaikams su poreikiais, ir be jų.
Tai būtų problema ir mokytojams, nes būtų papildomas krūvis ir iššūkis spręsti problemas, kurioms nėra pasiruošę ar neturi kompetencijos. Taip pat problema ir klasiokams – susikaupti ir dirbti savo ritmu, patiems vaikams su dideliais poreikiais sunku prisitaikyti jiems nepalankioje terpėje, kurioje jie visada jaustųsi nevykėliai, atstumti.
Ar numatyta, ką daryti švietimo įstaigoms, kurios neturi techninių galimybių užtikrinti didelių poreikių vaikų teises?
Seimo švietimo komitetas pasiūlė tas pataisas, įstatymo pakeitimus kaip saugiklius, kad, vis dėlto, būtų kažkiek moderuojama situacija ir ten, kur yra galimybės, būtinai priimti vaikus, integruoti, o kur nėra – tiesiog ieškoti kitų variantų, kad vaikų nepaleistų į niekur. Kaip tos paslaugos bus atrandamos, įgyvendinamos – aš nežinau, čia pinigų klausimas, kurių visada švietimui trūksta.
Švietimo ministro patarėjas pasibaisėjo jūsų požiūriu, aiškina, kad, jo nuomone, nemylite vaikų. Kaip tai vertinate?
Sunku komentuoti tokius asmeniškumus, nes diskusijoje pasigedau racionalių argumentų ir buvo keista emocinė reakcija, puolimai. Nežinau, kodėl taip sureagavo, kitos laidos diskusijoje jis kaip ir pritarė mano nuomonei ir neturėjome ginčo. Gal tiesiog buvo bloga diena, nežinau. Manau, žmonės, organizacijos, kurios atstovauja vaikus, savyje turi daug tėvų, kurie augina tokius vaikus.
Tie žmonės yra ypatingi, turi negatyvią emocinę patirtį daug metų, neviltį. Su tais žmonėmis reikia labai atsargiai bendrauti, gal mano žodžiai buvo per daug tiesmuki, nevynioti į vatą ir pasirodė, kad aš noriu užgauti jų vaikus ar dar labiau pakenkti.
Visą pokalbį pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Nėra specialistų, nėra aplinkos, pritaikytos vaikams su poreikiais. Padėjėjais dirba bet kas, be jokio apmokymo ir supratimo apie tuos vaikus.
Reali situacija, klasėje 24 vaikai pradinukai. Iš jų 3-5 vaikai su poreikiais, įvairiais, skirtingais. Dirba viena padėjėja. Ji bėgioja tai prie vieno tai prie kito. Ir bėgioja ne mokyti, bet kažkaip nuraminti. Nes... vienas šaukia, kitas vaikšto po klasę, kitas laužo ir griaužia pieštukus, kitas žirkles iš draugo pagriebęs kerpasi plaukus... Ką tuo metu veikia kiti mokiniai ir mokytoja??? Ar įmanoma vest papomą ir mokytis?
Čia tik vienas pasakojimas iš realios klasės ir vienos pamokos.
Apie šią realią situaciją mokyklose ir kalba psichologas. Ir tikrai jis ne prieš vaikus su poreikiais. Jis tas vienintelis, kuris išdrįso garsiai kalbėt apie didžiules problemas tos neparuoštos integracijos.
O kiti... tylės, linkčios galvas prieš vadovybes, o mokytojų būreliuose kalbės kaip kalba psichologas, gers vaistus nuo spaudimo ir galvos kada jau rašyt prašymą išeit iš darbo.
O tie, kurie nėra buvę mokykloje daug metų, kurie nėra matę realios pamokos su ypatingais vaikais klasėse, sėdės patogiuose krėsluose ir kurs toliau švietimo "reformas".
