• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesai Kaune turi teisinio reguliavimo spragų ir sudaro galimybes piktnaudžiauti, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesai Kaune turi teisinio reguliavimo spragų ir sudaro galimybes piktnaudžiauti, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

REKLAMA

Tokią išvadą ji padarė atlikusi analitinės antikorupcinės žvalgybos veiksmus ir korupcijos rizikos analizę.

„Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybėje nepakankamai reglamentuotos laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymo procedūros bei matoma nenuosekli Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdoma praktika pažymint preliminariai laisvos (neužimtos) žemės sklypus“, – rašoma pranešime.

„Tai sudaro prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus, kitais – jų neformuoti, nurodant, kad preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės atitinkamoje vietoje nėra“, – teigiame jame.

STT taip pat konstatavo, kad nėra patvirtintas ir preliminariai laisvos žemės nustatymo procedūros derinimas su kitais savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais.

REKLAMA
REKLAMA

Siekiant skaidrių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesų Kauno mieste, STT siūlo Kauno miesto savivaldybei nustatyti aiškias ir skaidrias preliminariai laisvos žemės nustatymo procedūras.

REKLAMA

Tarnyba taip pat nustatė, kad žmonių, kurie turi teisę į žemes, atstovai „dažnu atveju veikdavo ne atstovaujamojo asmens, o asmeniniais interesais, t. y. siekiant įsigyti grąžintus žemės sklypus ar kad juos įsigytų susiję asmenys“.

„Pavyzdžiui, nustatytam įgaliotiniui įgaliojimuose būdavo numatyta teisė parduoti būsimus žemės sklypus savo nuožiūra“, – teigiama pranešime.

Siekiant, kad būtų užtikrintas sprendimų priėmimo nešališkumas, Aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai siūloma svarstyti dėl kontrolės priemonių nustatymo savivaldybėms tvirtinant žemės sklypų planus, formuojant žemės sklypus ir rengiant ar tvirtinant jų planus.

REKLAMA
REKLAMA

STT teigimu, savivaldybės politikų valdoma įmonė teigia aktyviai dalyvaujanti nuosavybės į žemę atkūrimo procedūrose.

„Dėl to siūloma Kauno miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai pagal kompetenciją įvertinti pateiktą informaciją dėl šios įmonės vadovo veiksmų masto ir intensyvumo, galimai pasinaudojant ryšiais ir pareigomis, siekiant, kad asmenims būtų kiek galima greičiau atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų žemę“, – nurodo STT.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Analizės metu taip pat nustatyta šališkumo regimybės atvejų Kauno miesto savivaldybės administracijoje formuojant ir pertvarkant žemės sklypus, keičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Nustatyti pavyzdžiai, kai projektų iniciatoriai buvo susiję su sprendimus priėmusio savivaldybės darbuotoju artimu asmeniu.

Todėl rekomenduojama Kauno miesto savivaldybės administracijai atkreipti Miesto planavimo ir architektūros skyriaus darbuotojų dėmesį dėl galimų interesų konfliktų ar šališkumo regimybės vengimo priimant sprendimus.

REKLAMA

STT teigimu, Kaune žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įsigyja asmenys, turintys ar turėję ryšių su Kauno miesto savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba.

Taip pat nustatyta, kad pagal įsigytų žemės sklypų kiekį, penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis, gali būti siejamos su 185 žemės sklypais, įsigytais 2016–2022 metais, kurie buvo suformuoti nuosavybės teisėms atkurti ir grąžinti buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams.

REKLAMA

Korupcijos rizikos analizė pateikta Kauno miesto savivaldybei, Aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai.

STT veiksmų ėmėsi po to, kai LRT praėjusių metų pabaigoje paskelbė tyrimą, jog per dvi mero Visvaldo Matijošaičio kadencijas jo sūnus, pasinaudodamas galimai neskaidria schema, per tarpininkus iš asmenų, kuriems būdavo atkuriamos teisės į žemę, iš viso įsigijo 34 sklypus patraukliausiuose Kauno rajonuose.

Tuo metu Generalinė prokuratūra paliko galioti Kauno prokurorų sprendimą netirti aplinkybių dėl miesto mero šeimos sklypų įsigijimo Kaune aplinkybių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų