Mokslininkai juos tyrinėja jau daugybę metų, tikėdamiesi įminti šį fenomeną ir pritaikyti jį žmonių gydymui.
Rokas valo savo augintinio akvariumą: „Jis tuos ragučius turi, tai su jais labai gerai reaguoja.“
O gyvūnas išties neįprastas – tai aksolotlis, dar vadinamas Meksikos salamandra.
„Dar, kas faina buvo, kad mes jį nusipirkom per Heloviną, ir pats atrodo kaip būtų monstras“, – sako kaunietis Rokas Interesovas.
Jis mėgsta gėlą vandenį, dienomis dažniausiai snaudžia, o sutemus įsišėlsta.
„Dažniausiai būna aktyvus labai naktį, kartais, kai miegu, girdžiu, kaip jis plaukioja ir pliumpsi visaip. – O dieną? – Dieną būna ramus ir beveik nejuda“, – kalba Rokas.
Gyvūną šeima meiliai vadina Aksomu ir sako jį pasirinkę dėl itin minimalios priežiūros. Sužavėjo ir išskirtinės jų savybės.
„Kad jų galūnės nukąstos atauga, kad nereikia specialių akvariumų, šildymų, kad jis valgo įprastą maistą, mėsą šviežią, jūros gėrybes, ta priežiūra nesudėtinga. Kadangi pavadinimas aksolotlis, ištarti iš pat pradžių buvo labai sunku, mes jį pradėjom švelniai vadinti aksomu arba aksomėliu“, – sako kaunietė Rasa Interesova.
Roko mama sako, kad jų Aksomas netgi atpažįsta šeimos narius.
„Per ilgą laiką pastebėjom, kad atpažįsta ir žmonių balsus, ir šeimos narius, žino, kas yra maitintojas, ir, kai išgirstą tą, kuris maitina, pasidaro aktyvesnis, pradeda šokinėti“, – pasakoja Rasa.
Plaukų stilisto Karolio Murausko klientės dažnai irgi nustemba akvariume išvydusios neįprastą gyventoją Alegundą. Ji nei žuvis, nei driežas – pirštuotos kojos, uodega, o galvą puošia unikali „karūna“.
„Seniai aš juos mačiau, stebėjau ir sakau, reikia įsigyti, ir labai džiaugiuosi, nes labai miela žuvytė“, – sako K. Murauskas.
Šiuo metu akvariume Alegunda karaliauja viena ir Karolis paaiškina, kodėl teko atiduoti kitus jos gentainius.
„Kai gyvendavo dviese, tai kojas nugrauždavo, uodegą, bet, kai atauga kojytės, tai nesimato jokio rando“, – kalab K. Murauskas.
Būtent šios unikalios aksolotlių savybės, kaip sako Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovė, labiausiai domina mokslininkus.
„Jie gali atauginti ne tik kūno dalį išorinę, bet ir vidaus organus, ir net smegenis, smegenų dalį pašalinus, jie ataugina ir vykdo visas funkcijas, kaip iki tol, ir nelieka jokio rando, ir tas atauginti dalis jie gali ne vieną kartą, o netgi šimtus kartų“, – tvirtina T. Ivanausko zoologijos muziejaus atstovė Natalija Avyžienė.
Pasak specialistų, jei aksolotlių tyrinėtojams pavyktų įminti šią paslaptį – tai taptų perversmu medicinoje.
„Jeigu pavyks mokslininkams ląstelių lygyje ištyrinėti genų seką, genų dalis, kurios atsakingos už tokius procesus, tai toks fenomenas gali būti panaudotas žmonėms“, – kalba N. Avyžienė.
Vienintelė natūrali šių uodeguotųjų varliagyvių buveinė gamtoje yra Meksikoje. Jie gali kvėpuoti plaučiais ir žiaunomis arba įkvėpti deguonį oda, deja, dėl užteršto vandens šių išskirtinių gyvūnų populiacija sparčiai mažėja.
„Paskutiniu metu jų skaičius žymiai sumažėjo ir atliekant tyrimus ano amžiaus pabaigoje, viename kvadratiniame kilometre buvo apie 6000 aksolotlių, tuo tarpu dabar yra maždaug viename kvadratiniame kilometre 35“, – sako N. Avyžienė.
Šie gyvūnai užauga iki 30 centimetrų ir gali išgyventi apie 15 metų.
