Praeitų metų gruodį krepšinis minėjo jau 132-ąjį savo gimtadienį. 1891 m. ši sporto šaka išvydo dienos šviesą, kai Masačiusetse (JAV) buvo sužaistas pirmasis mačas. Tiesa, jis atrodė visiškai kitaip nei dabar mes esame įpratę matyti.
Jamesas Naismithas iš pradžių pristatė 13 pagrindinių krepšinio taisyklių, tačiau kai kurios jų skamba tikrai įdomiai.
Pavyzdžiui, krepšinio tėvas numatė, kad jei kuri nors komanda padaro tris pražangas iš eilės, įskaitomas taškas į varžovų sąskaitą. Taip pat pirmojo mačo komandose rungtyniavo po 9 žaidėjus, tad iš viso aikštelėje vienu metu buvo 18 krepšininkų.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kokius pokyčius krepšinis išgyveno nuo savo atsiradimo pradžios.
Kėliniai
Kaip jau minėta, pirmame krepšinio mače aikštelėje vienu metu žaidė 18 žaidėjų, tačiau laimėtojas buvo apsprendžiamas po dviejų kėlinių, kurie truko po 15 min., o tarp jų buvo ilgoji – 5 min. – pertrauka.
Toks formatas atrodo gan keistai dabartiniame kontekste. Štai pagal FIBA taisykles yra žaidžiami keturi kėliniai po 10 min. Pertraukos tarp pirmo ir antro bei trečio ir ketvirto kėlinio trunka po 2 min., o ilgoji pertrauka yra 15 min.
Tuo tarpu NBA žaidėjai mačuose praleidžia ilgiau laiko, nes sužaidžia keturis kėlinius po 12 min.
Visgi į dvi dalis rungtynės vis dar yra padalintos NCAA, kur žaidėjai sužaidžia du kėlinius po 20 min. su 15 min. pertrauka tarp jų.
Pražangos
Pradinėse krepšinio taisyklėse už kumščio naudojimą, žingsniavimą ir fizinį kontaktą (varžovo laikymą, stumdymą, pargriovimą ar smūgiavimą) buvo skiriamos pražangos.
Žaidėjui padarius dvi pražangas, jis buvo diskvalifikuojamas, iki kol buvo pelnyti taškai. Už grubias pražangas, kaip ir dabar, žaidėjai būdavo diskvalifikuojami visam mačui.
1911 m. žaidėjų pražangų, už kurias žaidėjai buvo diskvalifikuojami iš mačo, skaičius buvo padidintas nuo dviejų iki keturių, o 1945 m. vėl padidintas iki penkių pražangų. Visgi NBA pražangų limitas yra padidintas iki 6.
1922 m. žingsniai buvo pakeisti į taisyklių pažeidimą, klaidą ir nebelaikomi pražanga.
Baudų metimai
Dabar nė vienas mačas neapsieina be baudų metimų, kurie padeda žaidėjams pelnyti taškus ne iš žaidimo, tačiau tokie metimai buvo įvesti tik 1894 m.
Iš pradžių baudų metimo linija buvo nustatyta 21 pėdos atstumu (apie 6,4 m) nuo krepšio, o baudas galėjo mesti bet kas.
Dėl šios priežasties komandose atsirasdavo specializuotų baudų metimų.
Po metų, 1895 m., baudų metimų linija buvo perkelta arčiau, 15 pėdų (apie 4,6 m) atstumu nuo krepšio.
Tik 1924 m. šių metimų taisyklė dar kartą pasikeitė ir pagal atnaujintą variantą baudos metimus turėjo mesti tas žaidėjas, prieš kurį buvo prasižengta.
Dvitaškiai
Iš pradžių sėkmingas metimas į krepšį buvo skaičiuojamas kaip vienas taškas, o vienas taškas komandai taip pat buvo suteikiamas, kai priešininkas tris kartus iš eilės prasižengė.
Pirmą kartą baudos metimai buvo įvesti 1894 m. Tiek pataikytas metimas į vartus, tiek baudos metimas buvo skaičiuojami kaip vienas taškas.
1896 m. taisyklės buvo pakeistos ir taiklus metimas į krepšį buvo skaičiuojamas kaip du taškai.
Tritaškiai
Pradinėse taisyklėse taip pat nebuvo ir trijų taškų vertės metimų, o jie atsirado labai negreitai. Pirmą kartą toks konceptas buvo išbandytas 1945 m. NCAA rungtynėse, tačiau neįsitvirtino.
NBA trijų taškų vertės metimas įvestas 1979–1980 m. sezone, o pirmajį oficialų tolimą metimą istorijoje pataikė Chrisas Fordas.
FIBA taisyklėmis besivadovaujančiose rungtynėse tritaškiai atsirado tik 1984 m.
Taip pat iš karto nebuvo sutarta ir dėl tritaškio linijos. NBA tritaškio linijos lankas nuo krepšio centro yra 7,24 m atstumu (23 pėdos ir 9 coliai). Tuo tarpu FIBA taisyklės šį atstumą numato 6,75 m (22 pėdos ir 1,75 coliai), nors iš pradžių buvo nubrėžtas 6,25 m nuo lanko.
Atakos laikas
1954 m. NBA buvo įvestas 24 sekundžių metimo laikas, o tai buvo dar vienas svarbus žingsnis į priekį krepšinyje. Po dvejų metų panašiu keliu pasekė ir FIBA, kuri įvedė 30 sek. atakos laiką, o vėliau jis taip pat buvo sutrumpintas iki 24 sek.
Tuo tarpu NCAA ir dabar atakai yra skiriama 30 sekundžių, o ne 35, kaip kad buvo iki 2015 m. Ši taisyklė galiojo nuo 1993 metų, kai nuo 45 sek. buvo sutrumpintas laikas iki 35.
Vidurio linija
1932 m. buvo nustatyta aikštės vidurio linija, kad būtų išvengta rungtynių vilkinimo. Iki tol puolanti komanda turėjo prabangą naudotis visa aikštele, o tai lėmė nuobodžias, mažai rezultatyvias rungtynes.
Pridėjus aikštės vidurio liniją, gintis komandoms tapo lengviau, nes gynybai skirtas plotas sumažėjo iki pusės aikštės.
Po metų, 1933 m., buvo įvesta taisyklė, reikalaujanti, kad komanda per mažiau nei 10 sekundžių turi persivaryti kamuolį už aikštės vidurio linijos. 2000 m. FIBA ir NBA šią taisyklę dar kartą pakeitė ir sumažino 10 sekundžių taisyklę iki 8 sekundžių.
