„Kalbame apie Rusijos ir Baltarusijos slaptųjų tarnybų organizuojamą operaciją, kuri darosi vis intensyvesnė“, – žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas.
Lenkijos sienos apsaugos tarnybos vadovas Tomaszas Praga pridūrė, kad Baltarusijos tarnybos tapo nusikalstama grupuote, kuri vadovauja nelegaliai migracijai.
„Žinoma, jie iš to gauna didžiulį pelną“, – sakė jis žurnalistams.
Per ankstesnę pasienio krizę, prasidėjusią 2021-ųjų vasarą, į Lenkiją iš kaimyninės Baltarusijos pateko arba bandė patekti dešimtys tūkstančių migrantų ir pabėgėlių, daugiausia iš Artimųjų Rytų.
Tuo metu Vakarai apkaltino Baltarusijos režimą kartu su savo sąjungininke Rusija surengus hibridinį karą, tačiau Minskas šį kaltinimą atmetė.
Reaguodama į tai Lenkija tuomet pasienyje nustatė devynis mėnesius trukusią draudžiamąją zoną, kurioje buvo uždrausta lankytis šalyje negyvenantiems asmenims, įskaitant migrantus, humanitarinės pagalbos darbuotojus ir žiniasklaidą.
Varšuva taip pat pasiuntė tūkstančius karių ir policijos pareigūnų krizės įkarštyje sustiprinti sienos apsaugą, pastatė plieninę sieną ir patvirtino įstatymą, leidžiantį migrantus priverstinai grąžinti į Baltarusiją.
Visgi M. Wasikas teigė, kad padėtis šiandien nėra tokia chaotiška kaip prieš dvejus metus.
T. Pragos tvirtinimu, šiais metais iš Baltarusijos į Lenkiją jau bandė patekti 19 000 migrantų, kai per visus 2022-uosius tokių bandymų buvo 16 000. Anot jo, vien praėjusį mėnesį kirsti sieną bandė daugiau kaip 4 000 migrantų.
Reaguodama į tai, Lenkijos pasienio tarnyba paprašė Gynybos ministerijos pasiųsti prie sienos su Baltarusija dar tūkstantį karių.
