Šis vizitas yra pirmoji V. Putino kelionė į užsienį nuo jo perrinkimo kovą ir antroji kelionė į Kiniją per kiek daugiau nei šešis mėnesius nuo tada, kai Vakarų šalims dėl karo Ukrainoje pritaikius precedento neturinčias sankcijas, Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos, kuri yra itin svarbus ekonominis gelbėjimosi ratas.
Rusijos televizija parodė filmuotą medžiagą, kaip V. Putiną, išlipusį iš lėktuvo ir atvykusį su dviejų dienų valstybiniu vizitu, pasitinka Kinijos pareigūnai ir garbės sargyba. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ taip pat pranešė apie jo atvykimą.
Praėjusią savaitę grįžęs iš kelionės po Europą, kurios metu aplankė tris šalis Xi Jinpingas nepriima kritikos dėl ryšių su Maskva ir džiaugiasi savo „neribota partneryste“ su Kremliumi, dėl kurios Kinija gali gauti pigios naftos, dujų ir kitų išteklių, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Power of Siberia“.
Likus kelioms dienoms iki karo Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį, Pekinas ir Maskva paskelbė apie „neribotą“ partnerystę ir nuo to laiko prekyba pasiekė rekordines aukštumas.
„Tai pirmoji V. Putino kelionė po inauguracijos, todėl ja siekiama parodyti, kad Kinijos ir Rusijos santykiai pereina į kitą lygmenį“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.
„Jau nekalbant apie akivaizdžiai nuoširdžią asmeninę abiejų lyderių draugystę“, – pridūrė jis.
Tačiau Vakarų šalims atidžiai stebint šią ekonominę partnerystę, Kinijos bankai, baimindamiesi JAV sankcijų, dėl kurių jie gali būti atkirsti nuo pasaulinės finansų sistemos, ėmė spausti Rusijos įmones.
Kremlius šią savaitę nurodė, kad artėjančių derybų metu su Xi Jinpingas „išsamiai aptars visus su visapusiška partneryste ir strateginiu bendradarbiavimu susijusius klausimus, nustatys naujas tolesnio Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo plėtros kryptis, taip pat išsamiai pasikeis nuomonėmis aktualiausiais tarptautiniais ir regioniniais klausimais“.
V. Putinas duodamas interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai „Xinhua“ gyrė Pekino „nuoširdų norą“ padėti išspręsti Ukrainos krizę.
Praėjusį mėnesį Pekine su Xi Jinpingu susitikęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas perspėjo, kad Kinija, remdama Rusijos „brutalų agresijos karą“ Ukrainoje, padėjo Rusijai padidinti raketų, dronų ir tankų gamybą, nors tiesioginis ginklų eksportas nebuvo vykdomas.
Kinija laikosi neutralios pozicijos konflikto atžvilgiu ir nėra tiesiai pasmerkusi Rusijos invazijos.
Užsienio reikalų ministerija Pekine pranešė, kad abu lyderiai apsikeis nuomonėmis dėl dvišalių ryšių, bendradarbiavimo įvairiose srityse bei tarptautinių ir regioninių klausimų, kuriais esame suinteresuoti“.
