Kasetinės bombos iš esmės yra konteineriai, kurie sprogsta virš numanomo priešo galvų ore ir išmeta į aplinką daug smulkaus kalibro sprogmenų. Vieno tokio užtaiso gali užtekti sunaikinti viską, kas yra gyva, futbolo aikštės plote. Pagrindinė kasetinės bombos panaudojimo užduotis – naikinti priešo antžemines pajėgas.
Šiuo metu Ukraina susiduria su problemomis kontrpuolimo metu dėl rusų įrengtų įtvirtinimų, per kuriuos prasiskverbti įprastu artilerijos pabūklų apšaudymu ir turima karine technika, yra gana sudėtinga. Tokiu atveju kasetinės bombos iš esmės turėtų išspręsti apkasuose įsikasusių rusų problemą.
Maža to, Ukraina jau ne sykį skelbė susidūrusi su Rusijos kariuomenės kasetinių bombų panaudojimu ne tik prieš jos karius, bet ir kuomet rusai puolė dideles gyvenvietes.
Dar viena priežastis, kodėl Ukrainai šiuo metu reikia kasetinių bombų – tai sumažintų dabar juntamą kitos artilerijos amunicijos „badą“. Ukrainiečiai tvirtina turintys ir galintys panaudoti iki 10 kartų mažiau amunicijos negu Rusijos kariuomenė, kuri karo metu aktyvavo savo karinius pajėgumus ir vis gausiau aprūpina savo kariuomenę. Kasetinių bombų panaudojimas leistų sumažinti įprastos amunicijos sąnaudas bandant pramušti Rusijos gynybinius įtvirtinimus.
Iš kitos pusės, Rusija taip pat, kaip ir JAV, turi milžiniškas kasetinių bombų atsargas ir gali jas pradėti aktyviau naudoti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vykusiame Saugumo Tarybos susitikime jau paskelbė, kad „bus aptartos priemonės, kurių imsimės, siekiant įveikti sunkumus, kuriuos sukuria kai kurios šalys Rusijos atžvilgiu“. Tikėtina, kad jis tokiu būdu sureagavo į kiek anksčiau paskelbtą JAV sprendimą tiekti kasetines bombas.
Pasaulyje dėl kasetinių bombų absoliuti dauguma šalių sutaria vieningai: jų naudoti negalima. Toks sprendimas buvo priimtas dar 2008-aisiais, kuomet daugiau nei šimtas šalių pasirašė draudimo sutartį. Tačiau sutarties neratifikavo tokios šalys kaip Rusija, JAV, Ukraina ar Kinija.
Praktika rodo, kad nuo 10 iki 40 proc. kasetinės bombos užtaisų lieka nesprogę ir taip vėliau kelia grėsmę civiliams dar praėjus daugeliui metų po karų pabaigos. JAV atstovų teigimu, ukrainiečiams būtų tiekiamos naujausios kartos kasetinės bombos, kurių nesprogstančių elementų „efektyvumas“ siekia apie 3 proc.
Ukrainos gynybos ministras O. Reznikovas tuo pačiu pažadėjo, kad kasetinės bombos nebus naudojamos netoli gyvenviečių, tik „plynuose laukuose“.
