Anot prezidentų, kitą savaitę vykstančiame NATO viršūnių susitikime, jie reikalaus didesnių saugumo garantijų.
Paskutinę viešnagės dieną Lietuvoje, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda lankosi Klaipėdoje. Jis kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda atvyko stebėti bendrų – mūsų šalies ir Lenkijos specialiųjų operacijų pajėgų pratybų.
„Turiu pabrėžti, kad Lenkija kaip sąjungininkė ir kaip kaimynė, puikiai suvokia bendradarbiavimo svarbą ir prisideda prie saugumo sustiprinimo rytiniame NATO flange“, – teigė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Svečiui pritaria ir mūsų šalies prezidentas, anot Gitano Nausėdos, karinis abiejų šalių bendradarbiavimas ateityje tik didės, o pratybų daugės.
„Karinis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas stiprėja. Reguliarios karinės pratybos intensyvėja. Mūsų karinių pajėgų sąveika auga akyse. Mūsų bendra ir turininga istorija išmokė, kad kartu mes esame nepažeidžiami“, – sakė Gitanas Nausėda.
Pratybas, tikėtina, girdi pusė uostamiesčio. Skraido naikintuvai ir sraigtasparniai, upe zuja karinės valtys. Gitanas Nausėda tikisi, kad klaipėdiečiai supranta, jog treniruotis būtina.
„Noriu pažymėti ir keletą dalykų, kurie man kaip klaipėdiečiui svarbūs. Aš matau, kad klaipėdiečiai domisi tuo kas čia vyksta. Gal iš pradžių ir su nerimu stebėjo, kas čia per pratybos ir kas čia per tikslai, bet turbūt įsitikino, pamatę savo žemietį plaukiantį kartu su Lenkijos prezidentu, kad viskas tvarkoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Vyksta ne tik Klaipėdoje
Tokios bendros pratybos vyksta ne tik Klaipėdoje. Kituose miestuose ar poligonuose dalyvauja ir kiti NATO sąjungininkai. Vis tik, anot Lietuvos kariuomenės vado, Klaipėdą kariškiai pasirinko neatsitiktinai.
„Yra labai svarbus strategiškai, operaciškai ir net taktiškai taškas ir didžioji parama, didžioji dalis paramos, karinės paramos, turėtų eiti per Klaipėdą. Tai yra labai svarbus objektas, jūrų uostas ne tik mums, bet ir priešui“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Tiesa, svečiai kalba ne tik apie pratybas. O Krašto apsaugos ministras tikina, kad NATO viršūnių susitikime tikisi išgirsti galutinius patvirtinimus kaip bus ginama mūsų oro erdvė.
„Tai yra oro gynybos priemonės, kurios dabar labai gražiai parodytos, pademonstruotos, kad tikrai jas į Lietuvą galima atvežti, galima integruoti į bendrą oro gynybos sistemą, kad reikia ryžtis šitame sudėtingam regione jas turėti nuolat rotaciniu pagrindu“, – aiškino Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Panašu, kad Lietuvai svarbių klausimų NATO viršūnių susitikime jo dalyviai aptras ir daugiau. Štai Lenkijos prezidentas išduoda, jog kartu su Gitanu Nausėda bei Latvijos prezidentu NATO viršūnių susitikimui paruošė bendrą laišką. Jame NATO vadovų prašo reaguoti į pasikeitusias saugumo sąlygas pasienyje – dėl Putino deklaracijų perkelti atominį ginklą į Baltarusią bei šioje šalyje esančių „Vagner“ samdinių.
„Kadangi susitikimuose Briuselyje su mūsų kolegomis yra gana sudėtinga diskutuoti šiuo klausimu, nusprendėme, kad NATO viršūnių susitikime jiems tai nebūtų netikėtumas, išplatinti bendrai pasirašytą laišką“, – teigė A. Duda.
„Manau, kad tai tikrai savalaikė iniciatyva, kuri atkreipia mūsų sąjungininkų dėmesį į tai kas vyksta rytuose, kas vyksta konkrečiai Baltarusijoje, kadangi šie procesai mums kelia nerimą“, – pridūrė G. Nausėda.
Kaip į šiuos, trijų šalių nuogąstavimus sureaguos ir ką garantuos NATO vadovai, paaiškės jau kitą savaitę prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
Daugiau detalių ieškokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
