Dėl šios siaubūnės kaimynės kenkėjiškų išdaigų skundžiasi ir kiti kiemo gyventojai, esą ir jiems ji yra nunuodijusi augalus bei kitais būdais bando drumsti jų ramybę – užstoja praėjimus, tampo po teismus, norėdama išsireikalauti daugiau erdvės bendrame rūsyje, kuris vien jai nepriklauso.
Vaizdo įrašą padarė neapsikentusi kaimynė. Jame matosi, kaip viename Žvėryno kieme pasodintas vilnietės Jolantos tujas ten gyvenanti kaimynė apipila neaiškiu skysčiu. Pati Jolanta, kuri ten gyventi atsikraustė prieš pusmetį, sako, kad tai ne pirmas toks kaimynės išpuolis. Esą dalį medžių senolė jau spėjo išnaikinti, tik kol nebuvo kameros, nebuvo aišku, ar tai tikrai ji.
„Kiekvieną rytą, kol tamsu, mūsų kaimynė atsineša, iš pažiūros nežinojom kas, bet kai pradėjo dvokti aplinkui, paaiškėjo, kad tai žmogaus šlapimas, o gal ne žmogaus. Bet, nežiūrint pastabų, ji kasryt tęsia savo ritualą“, – pasakoja Jolanta.
Moteris sako, kad piktybinei kaimynei net buvo palikusi raštelį, kuriame perspėjo matanti, ką ji daro. Bet senolė šį raštelį pasiėmė ir toliau tęsė savo veiklą. Jolanta sako, kad kai jos medžiai pradėjo žūti, kiti kaimynai perspėjo, kad tai ne atsitiktinumas.
„Net neįtariau aš, bet kiti žmonės seniai gyvena, tai sako – ai, čia eilinis bajeris kaimynės. Ir mano žiedus nupylė, tai čia jau ir šitą tau užpylė“, – sako Jolanta.
Pati Ona kaimynams neigia kad daro tokius dalykus.
„Ji nepripažįsta, kad čia ji. Sako – ką noriu, tą darau“, – kalba Jolanta.
Kaimynę Oną nunuodijus jos augalus kaltina ir kita kaimynė Stasė. Sako, kad tokias intrigas kaimynė kelia dėl to, kad trokšta šeimininkauti visame kieme. Stasė tikina, kad Ona su kaimynais negali pasidalinti žemės, esą kai vyko sklypų permatavimai ir kaimynai norėjo nustatyti, kiek tiksliai kam priklauso žemės, Onai tai nebuvo palanku ir permatavimuose dalyvaujanti Stasė gavo keršto atsaką.
„Prie sandėliuko pražydo gražūs vilkdalgiai balti, ojei, kaip pražydo galvoju. Po valandos kitos žiūriu, mano vilkdalgiai jau gatavi, nuvirinti. Man atsakymas, kad aš dalyvavau kartu matavimuose, gavau atsakymą“, – sako Stasė.
Stasė sako, kad dėl Onos užgaidų kaimynai kelis kartus buvo kviečiami ir į teismą. Tiesa, jai nieko išsireikalauti nepavyko.
„Visi kaimynai buvom pakviesti porą kartų į teismą, nes jai prireikė vieno rūsio. Baigėsi byla niekuo. Po metų tas pats – vėl rūsio reikia – baigėsi niekuo. Tiesiog jai per mažas rūsys neva“, – pasakoja Stasė.
Jolanta rodo ir kaimynų gyvatvorę, kurios dalis, sutampanti su Onos darže augančiais agurkais, sunaikinta: „Nu vat kaip matot, pas kaimynus yra gyvatvorė, labai gražiai jie prižiūri, ir eina vat taip iki jos daržo. O gabalas nunaikintas, nes kadangi agurkai turi augti, gi saulės reikia.“
Jolanta skundžiasi, kad kaimynė savo pyktį lieja ne tik nuodydama svetimus augalus, rodo, kaip kaimynės pastatyta medinė instaliacija užstojo kelią prie sandėliuko: „Kaip dabar man nueiti į sandėliuką, mašinos stovi. Aš ėjau vakare, nemačiau, išgriuvau, susižalojau. 100 kartų buvo prašyta, pažadėta, kad bus patrauktas.“
Pati kaimynė Ona, pamačiusi televizijos kameras, žurnalistams paaiškinti savo veiksmus nesutinka. O nukentėjusios kaimynės galvoja apie kreipimąsi į teisėsaugą.
Pasak advokato Artūro Jucevičiaus, tokie turto naikinimai ar žalojimai gali užtraukti tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę, priklausomai nuo turto vertės. Jei sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra iki 150 eurų – tai administracinis nusižengimas už kurį gresia bauda nuo 50 iki 750 eurų. Jei sugadinto turto vertė didesnė nei 150 eurų – tai baudžiamasis nusižengimas, o jei didesnė nei 250 – baudžiamasis nusikaltimas.
„Baudžiamajam kodekse yra numatytas 187 str. turto sunaikinimas ar sugadinimas. Ir tas punktas skamba taip, kad tas kas sunaikino svetimą turtą, baudžiamas viešais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba atėmimu iki 2 metų“, – teigia A. Jucevičius.
Sugadintų augalų kainą paprastai vertina Aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai arba arboristai.
