Svarbi kūrinio dalis – manifestas, kuriuo pažymima, kad, siekiant didelių tikslų, prie pokyčių gali prisidėti kiekvienas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Norime išnaudoti kiekvieną galimybę padėti klientams drauge judėti tvarumo keliu, siūlyti vis daugiau paslaugų, kurios padėtų mažinti CO2 emisijas ir spartintų tvarią visuomenės ateitį“, – sakė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko Lietuvoje vadovė.
Pasak jos, J. Vaitkutės meno kūrinys parodo, kad, norint išsaugoti gamtą, būtina keistis.
SEB bankas šiuolaikinio meno kūriniui atvėrė savo būstinės Vilniuje erdves, o banko mokėjimo kortelės iš plastiko, kurių palaipsniui atsisakoma nuo šio balandžio, tapo pagrindine jo medžiaga.
Naujos SEB banko kortelės nuo šiol yra ekologiškesnės ir sukuria mažesnį CO2 pėdsaką. Skaičiuojama, kad toks pokytis per metus padės išvengti 3,5 tonos plastiko atliekų visose Baltijos šalyse.
J. Vaitkutės kūrinyje įamžintas balinis vėžlys, žieduotasis ruonis, paukštis meldinė nendrinukė ir augalas dėmėtoji gegūnė.
Visi jie yra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą ir susiduria su išnykimo pavojumi dėl klimato kaitos.
„Neperdirbtos banko kortelės aplinkoje gali išlikti net iki 400 metų, tad panaudotos meno kūrinyje jos simbolizuoja laiko kapsulę, nešančią žinią mūsų ateities kartoms. Kūrinys žiūrovui pasakoja apie dėl išlikimo kovojančią gyvosios gamtos dalį – jame vaizduojami gyvūnai, kuriems realiai gresia išnykti dėl žmogaus veiklos, naikinančios jų buveines ir sunkinančios pragyvenimo sąlygas. Savo medžiagiškumu plastikas prilygsta akmeniui ar metalui, todėl naujasis kūrinys yra lyg paminklas šioms nykstančioms rūšims ir priminimas mums ieškoti būdų, kaip gyventi sąmoningiau ir tvariau“, – pasakojo menininkė, instaliacijos autorė Jolita Vaitkutė.
Banko duomenimis, vidutiniškai šiuo metu vienas banko klientas naudojasi kiek daugiau negu viena banko kortele.
Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, tai rodo, kad šiuo metu mokėjimo kortelės yra nepamainoma priemonė net ir atsiskaitant už smulkius kasdienius pirkinius. Ypač dažnai jomis naudojasi 13–17 metų SEB banko klientai.
Taip pat gyventojai vis dažniau mokėjimus inicijuoja naudodamiesi telefono įrenginiais ir išmaniaisiais laikrodžiais.
Iš viso Lietuvoje SEB banko klientai išmaniuosius įrenginius su skaitmeninėmis piniginėmis naudoja maždaug kas penktą kartą (22 proc.) atsiskaitydami kortele. Prieš dvejus metus tokių skaitmeninių atsiskaitymų buvo vos 6 procentai.
SEB banko vadovės teigimu, tai rodo, kad visuomenė palaiko mokėjimo paslaugų skaitmenizaciją, orientuotą į tvarią ateitį – laiką, kai fizinių kortelių galbūt iš viso nebereikės.
Pasauliniu mastu skaičiuojama, kad nuo 2023 iki 2032 metų mobiliųjų mokėjimų rinka kasmet augs apie 14,5 procento.
„Tikėtina, kad alternatyvių skaitmeninių mokėjimo būdų populiarumas ir toliau didės. Vis dėlto mokėjimo kortelės artimiausioje ateityje dar išliks mūsų gyvenimuose ir piniginėse. Todėl šiame etape, tarpinėje tvarumo kelionės stotelėje, pasirinkome korteles, kurių CO2 pėdsakas yra mažesnis. Palyginti su senosiomis kortelėmis, 84 proc. kortelės plastiko šiandien pakeičia medžiaga, pagaminta iš kukurūzų krakmolo – bioplastiko. Tai yra aplinkai draugiškesnis sprendimas“, – teigia Audrius Rutkauskas, SEB banko Lietuvoje tvarumo vadovas.
Pasak A. Rutkausko, banko specialistai ilgai ir kruopščiai tyrinėjo, kokia turėtų būti naujoji mokėjimo kortelė. Ieškant alternatyvų, buvo analizuojamas visas įprastos kortelės gyvavimo ciklas – nuo gamybai naudojamų medžiagų, gamybos proceso, transportavimo iki kortelės gyvavimo ciklo pabaigos ir perdirbimo galimybių.
Pasirinkta alternatyva – kortelės, kurios yra tokios pat tvirtos, patvarios ir patogios naudoti.
Dizainas sukurtas taip, kad jomis galėtų patogiau naudotis ir regėjimo negalią turintys žmonės.
